Šie Užsienio reikalų ministerijos atstovo Saeedo Khatibzadeh yra pirmas oficialus kaltinimas Izraeliui dėl sekmadienio incidento, per kurį visame objekte buvo dingusi elektra.
Izraelis tiesiogiai atsakomybės neprisiėmė, tačiau įtarimas iškart krito ant jo, izraeliečių žiniasklaidai pranešus apie šalies surengtą kibernetinę ataką, nulėmusią elektros dingimą Natanze.
Irano atominės energijos organizacija (IAEO) sekmadienį pranešė, kad prieš Natanzo branduolinį objektą buvo įvykdytas „teroristinis aktas“, nors kiek anksčiau skelbė, kad elektra tame objekte buvo dingusi dėl „avarijos“.
Incidentas įvyko kitą dieną po Irano pranešimo, kad šiame komplekse buvo paleista modernių, sparčiau uraną sodrinančių centrifugų linija, nors tai prieštarauja šalies įsipareigojimams pagal žlungantį 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.
IAEO vadovas Ali Akbaras Salehi valstybinės televizijos paskelbtame pareiškime pasmerkė „beprasmišką“ incidentą ir paragino tarptautinę bendriją „stoti prieš šį antibranduolinį terorizmą“.
Išpuolį įvykdė „šalies pramoninės ir politinės pažangos oponentai, siekiantys neleisti plėtoti klestinčios branduolinės pramonės“, sakė jis, bet konkrečiai nenurodė, kuri šalis ar subjektas galėtų stovėti už šio įtariamo sabotažo akto.
IAEO atstovas Behrouzas Kamalvandi (Behruzas Kamalvandis) anksčiau naujienų agentūrai „Fars“ sakė, kad per incidentą niekas nenukentėjo ir į aplinką nepateko jokių radioaktyvių medžiagų.
Pasak B. Kamalvandi, Natanzo komplekse netoli Teherano įvyko „incidentas sodrinimo gamyklos elektros grandinėje“, tačiau nebuvo „nei nukentėjusiųjų, nei taršos“.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani Hasanas Ruhanis šeštadienį per ceremoniją, kuri buvo transliuota valstybinės televizijos, oficialiai atidarė 164 centrifugų IR-6 ir 30 centrifugų IR-5 kaskadas Natanzo urano sodrinimo gamykloje.
Naujosios centrifugos IR-5 ir IR-6 leidžia uraną sodrinti sparčiau ir gauti didesnį prisodrintos medžiagos kiekį negu naudojant Irano pirmosios kartos įrenginius, kurie yra vieninteliai, leidžiami pagal 2015 metų sutartį.
Naujausias Irano žingsnis vystant urano sodrinimo pajėgumus lydėjo antradienį įvykusias įžangines derybas tarp šalių, tebesilaikančių susitarimo, vadinamo Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA). Šio proceso dalyviai siekia sugrąžinti į paktą Jungtines Valstijas, pasitraukusias iš jo 2018 metais, vadovaujant tuomečiam prezidentui Donaldui Trumpui.
Per derybas Vienoje dėmesys sutelktas ne tik į planus sušvelninti gniuždančias ekonomines sankcijas Iranui, sugrąžintas D.Trumpo administracijos, bet ir užtikrinti, kad šiitiška respublika vėl imtųsi laikytis JCPOA sąlygų. Iranas laipsniškai mažino savo įsipareigojimus, reaguodamas į JAV pasitraukimą iš sutarties.
