Iranas nutarė praleisti šią Abu Dabyje surengtą konferenciją, o Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano savo kalboje apskritai neužsiminė apie tą susitarimą.
Irano pareigūnai nepakomentavo, kodėl nutarė nedalyvauti šiame renginyje.
Šios konferencijos išvakarėse Y.Amano lankėsi Teherane ir sakė žurnalistams, kad Iranas tebesilaiko to susitarimo.
Tiek JAE, tiek kaimyninė Saudo Arabija tebėra itin skeptiškai nusiteikusios šio susitarimo atžvilgiu.
Pagal jį Iranas perdavė beveik visas sukauptas prisodrinto urano atsargas, išmontavo vieną reaktorių ir atvėrė savo branduolinius objektus JT inspekcijoms. Mainais Vašingtonas ir Europa atšaukė kai kurias Teheranui taikytas sankcijas.
Tuo tarpu Abu Dabis ir Rijadas tvirtina, kad į Iraną vėl plūstančios lėšos prisidėjo prie jo galimybių paremti šiitų kovotojus Irake bei prieštaringai vertinamo Sirijos prezidento Basharo al Assado pajėgas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, šį susitarimą laikantis „vienu blogiausių per šalies istoriją“ ir neatitinkančiu Amerikos interesų, anksčiau šį mėnesį pranešė, jog nepatvirtins Kongresui, kad Iranas laikosi šios sutarties sąlygų.
Be kita ko, 2015-aisiais pasirašytą susitarimą įtariai vertina ir Izraelis, atsiuntęs savo atstovų į konferenciją, kurioje buvo aptariami branduolinės energetikos klausimai.
JAE, kaip ir dauguma Persijos įlankos šalių, nepalaiko diplomatinių ryšių su žydų valstybe ir priešinasi jos vykdomai teritorijų, kur palestiniečiai siekia įkurti valstybę, okupacijai.
Konferencijos organizatoriai paprašė žurnalistų nefilmuoti Izraelio delegacijos.
Izraelio pareigūnai situacijos kol kas nepakomentavo. Jų dalyvavimas šioje konferencijoje taip pat užminė diplomatinę mįslę, nes organizatoriai buvo nusprendę Izraelio atstovus pasodinti šalia iraniečių.
Šiuo metu Irano branduolinis susitarimas susiduria su viena iš didžiausių grėsmių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, šį susitarimą laikantis „vienu blogiausių per šalies istoriją“ ir neatitinkančiu Amerikos interesų, anksčiau šį mėnesį pranešė, jog nepatvirtins Kongresui, kad Iranas laikosi šios sutarties sąlygų.
Pagal JAV įstatymus D.Trumpas turi pateikti Kongresui patvirtinimą, kad Iranas vykdo susitarimo sąlygas. Toks patvirtinimas turi būti teikiamas kas 90 dienų.
Prezidentas taip pat nurodė pradėti rengti naujas sankcijas šiitiškai respublikai.
Teheranas savo ruožtu įspėjo, kad naujų sankcijų įvedimas gali paskatinti jį pasitraukti iš susitarimo.
Tuo tarpu Europos Sąjungos ir kitų sutartį pasirašiusių šalių lyderiai patvirtino savo palaikymą 2015 metų susitarimui dėl Irano branduolinės programos, oficialiai vadinamam Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
Iranas ir kitos sutartį pasirašiusios šalys – Kinija, Rusija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – ją vadina taikių, ne karinių Teherano branduolinės programos tikslų garantija.