Įtampa išaugo Jungtinėms Valstijoms praėjusią savaitę pasiuntus į Persijos įlanką lėktuvnešio smogiamąją grupę bei strateginių bombonešių B-52 dėl numanomų Irano grėsmių.
„Iranas ir Kinija turi kartu pagalvoti ir padirbėti, kad būtų išsaugota daugiašalė pasaulinė tvarka ir būtų išvengta vienašalės pasaulinės tvarkos“, – kalbėjo M.J.Zarifas penktadienį vakare susitikęs su savo Kinijos kolega Wang Yi.
Anksčiau žurnalistams Irano ministras sakė, jog su Kinijos pareigūnais kalbėsis apie „dvišalius ryšius ir labai pavojingus dalykus, šiandien vykstančius mūsų regione“, skelbiama Irano užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje.
Strategiškai svarbioje Persijos įlankoje Vašingtonas sustiprino savo pajėgas, reaguodamas, kaip sako JAV pareigūnai, į nuotraukas, rodančias, kad Iranas pakrovė raketų į nedidelius paprastus laivus.
JAV Valstybės departamentas trečiadienį įsakė visiems mažiau reikalingiems šalies ambasados Bagdade darbuotojams skubiai palikti Iraką dėl „betarpiškos“ grėsmės, tiesiogiai susijusios su Iranu.
Ketvirtadienį Iranas atmetė derybų su JAV galimybę, bet patikino, jog Teheranas demonstruoja „maksimalų santūrumą“.
Regione augant įtampai M.J.Zarifas paragino tarptautinę bendruomenę išsaugoti branduolinį susitarimą, vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), kurį Teheranas 2015 metais pasirašė su JAV, Rusija, Kinija, Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vokietija.
Šis planas turėjo suvaržyti Irano branduolines ambicijas mainais į sankcijų sušvelninimą.
Tačiau pernai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš šio susitarimo ir sugrąžino sankcijas Iranui.
„Kol kas tarptautinė bendruomenė dažniau skelbdavo pareiškimus, nei imdavosi veiksmų“, – pareiškė M.J.Zarifas.
„Jeigu tarptautinė bendruomenė ir kitos JCPOA pasirašiusios šalys, taip pat mūsų draugai iš JCPOA, tokie kaip Kinija ir Rusija, nori išsaugoti šį susitarimą, jiems reikia konkrečiais veiksmais užtikrinti, kad Irano žmonės galėtų džiaugtis JCPOA teikiamais privalumais“, – pridūrė jis.
„Maksimalus spaudimas“
Praėjusią savaitę M.J.Zarifas pareiškė, kad Rusija ir Kinija yra vienintelės, palaikančios Iraną ir padedančios vykdyti branduolinį susitarimą. Pasak jo, kitos šalys Teheraną nuvylė.
Kinija buvo tarp aštuonių pasaulio valstybių, įskaitant Indiją, Turkiją, Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną, Italiją ir Graikiją, kurioms buvo leidžiama importuoti naftą iš Irano, kol gegužės pradžioje JAV nepanaikino šių sankcijų išimčių.
Kinijoje besilankantis M.J.Zarifas praėjusią savaitę viešėjo Turkmėnijoje, Indijoje ir Japonijoje.
Nepaisant Vašingtono raginimų daryti „maksimalų spaudimą“ Iranui, Teheranas pažadėjo ir toliau pardavinėti naftą savo pagrindiniams pirkėjams, ypač Kinijoje, net jeigu tai reikėtų daryti netiesiogiai.
Gegužės 8 dieną Irano prezidentas Hassanas Rouhani pareiškė, kad šiitiška respublika nebesilaikys suvaržymų dėl labiau prisodrinto urano gamybos ir sunkiojo vandens – taip atsakydama į JAV pasitraukimą iš sutarties ir sankcijų sugrąžinimą.
Savo pareiškime H.Rouhani pagrasino eiti dar toliau, jeigu sutartį pasirašiusios Europos valstybės nesilaikys savo pažado padėti Iranui apeiti JAV sankcijas per 60 dienų.
Atsakydama Kinija paragino visas šalis laikytis branduolinio susitarimo, pavadindama šį uždavinį „bendra atsakomybe“.
Europos valstybės paragino visus susitarimo partnerius taip pat padėti jį išsaugoti, tačiau išreiškė nepasitenkinimą dėl Irano reikalavimų apeiti JAV sankcijas.
Vienas Europos diplomatas paragino Kiniją pirkti Irano naftą, nes ji esą yra mažiau pažeidžiama Jungtinių Valstijų.
„Jie dabar labai priklausomi nuo dolerio, bet tai ir politinio pasirinkimo klausimas“, – sakė šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Kinų padėtis yra tokia, kad jie pradėjo prekybos karą su amerikiečiais, jie įpusėjo derybas ir nėra įsitikinę, ar reikia dar labiau apsunkinti padėtį“, – pridūrė diplomatas.
