„ES kompanijų sprendimai nutraukti veiklą Irane dalykus daro kur kas labiau komplikuotais“, – žurnalistams sekmadienį sakė ministras.
Jis kalbėjo po susitikimo su ES energetikos komisaru Migueliu Arias Canete (Migeliu Arias Kanjete), pastarąsias dvi dienas viešėjusiu Irane.
„Iš branduolinio susitarimo pasitraukus Jungtinėms Valstijoms, Irano žmonių lūkesčiai Europos Sąjungos atžvilgiu išaugo (...) bet ES politinė parama branduoliniam susitarimui nėra pakankama“, – valstybinio transliuotojo IRIB eteryje kalbėjo M.J.Zarifas.
Kelios užsienio kompanijos jau sustabdė operacijas Irane laukdamos, kaip baigsis ES ir Irano derybos dėl galimybės išsaugoti susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė anksčiau šį mėnesį.
Prancūzijos naftos įmonė „Total“ praėjusią savaitę pranešė stabdanti 4-8 mlrd. dolerių (3,39-6,79 mlrd. eurų) vertės investicinį projektą Irane iki kol sulauks Vašingtono garantijų dėl sankcijų netaikymo.
Dar viena prancūzų energetikos milžinė „Engie“ šeštadienį nurodė atsisakysianti investicijų į inžinerijos projektus Irane iki lapkričio, kai turėtų vėl įsigalioti JAV sankcijos Irane veikiančioms užsienio kompanijoms.
„Europos Sąjunga turi imtis konkrečių papildomų žingsnių, kad padidintų savo investicijas Irane. ES įsipareigojimai išsaugoti branduolinį susitarimą nesutampa su didžiųjų Europos kompanijų pareiškimais apie galimą pasitraukimą iš šalies“, – sakė Irano užsienio reikalų ministras.
ES energetikos komisaras tvirtino, jog laiko lieka nedaug ir Europa turi imtis aiškių priemonių, kad apsaugotų investicijas ir naftos pirkimo sandorius.
Teheranas grasina atnaujinti neribojamą urano sodrinimo programą, jeigu jo interesai nebus apginti.
Irano branduolinis susitarimas buvo pasirašytas 2015 metais. Pagal jį Teheranas įsipareigojo nevystyti branduolinio ginklo mainais į tarptautinių sankcijų panaikinimą.