„Iranas amerikiečių pareigūnams oficialiais kanalais perdavė reikalingus perspėjimus... nedaryti tokios klaidos, nes tai turėtų rimtų pasekmių“, – per spaudos konferenciją sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavi.
Irano naftos tanklaivis „Grace 1“, dabar pervadintas „Adrian Darya“, atsidūręs diplomatinio ginčo centre, vėlyvą sekmadienį išplaukė iš Gibraltaro, šios Didžiosios Britanijos valdos pareigūnams atmetus Jungtinių Valstijų reikalavimą jį konfiskuoti.
Gibraltaro pareigūnai kol kas nepatvirtino, kad tanklaivis išplaukė.
Laivas buvo sulaikytas praėjusį mėnesį padedant Britanijos karališkiesiems jūrų pėstininkams, įtarus, jog juo gabenama nafta į Siriją, pažeidžiant Europos Sąjungos sankcijas. Iranas ne kartą tai paneigė.
Praėjus dviem savaitėms po šio incidento Iranas sulaikė Hormūzo sąsiauriu plaukusį Didžiojoje Britanijoje registruotą tanklaivį „Stena Impero“.
Teheranas teigia, kad šis tanklaivis pažeidinėjo „tarptautines jūrų laivybos taisykles“, bet šio laivo sulaikymas daugelio buvo laikomas veidrodiniu atsaku į „Grace 1“ sulaikymą.
Pirmadienį A.Mousavi paneigė kalbas, kad šių dviejų tanklaivių sulaikymai yra susiję.
„Tarp šių dviejų laivų [sulaikymų] nėra jokio ryšio“, – pabrėžė Irano URM atstovas.
„Tas laivas padarė du ar tris jūrų laivybos pažeidimus“, – sakė jis, turėdamas galvoje tanklaivį „Stena Impero“, kuris buvo sulaikytas prie Bandare Abaso uosto Irano Hormozgano provincijoje.
„Tai aiškinasi teismas. Tikimės, kad [tyrimas] bus užbaigtas kuo greičiau ir bus paskelbtas verdiktas“, – pridūrė A.Mousavi.
Gibraltaro valdžia anksčiau sekmadienį pareiškė negalinti prašyti teismo orderio sulaikyti Irano supertanklaivį, nes JAV įvestos sankcijos Iranui Europos Sąjungoje nėra taikomos.
JAV Valstybės departamentas tvirtina, kad Irano tanklaivis ir jo naftos krovinys turi būti konfiskuoti už Amerikos įvestų sankcijų pažeidimą.
Iraniečių URM atstovas pavadino Gibraltaro teismo sprendimą paleisti tanklaivį smūgiu JAV „vienašališkai politikai“.
„Amerikiečiams nelabai pavyksta sėkmingai taikyti vienašališkas sankcijas, neturinčias teisinio pagrindo“, – pabrėžė A.Mousavi.
„Jie turėtų susiprasti, kad šiais laikais nieko neįmanoma pasiekti pasitelkiant bauginimą ir vienašališkumą“, – pridūrė jis.
A.Mousavi paragino kitas valstybes netaikyti sankcijų, kurias JAV paskelbė Iranui, „nes jos nėra teisėtos ir neturi jokio teisinio pagrindo“.
Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono nuolat auga, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pernai nusprendus, kad Amerika turi pasitraukti iš 2015-ųjų istorinės sutarties tarp galingųjų šalių ir Irano dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. Vašingtonas taip pat grąžino Iranui vienašališkai taikytas sankcijas.
Teheranas savo ruožtu atsisakė laikytis dalies pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.
Pastarosiomis savaitėmis, po virtinės atakų prieš laivus, bepiločių lėktuvų numušimų ir naftos tanklaivių užėmimų, padėtis Persijos įlankoje galėjo tapti nevaldoma.
Per patį krizės įkarštį birželio mėnesį D.Trumpas paskutinę minutę atšaukė aviacijos smūgius Iranui, jo pajėgoms numušus JAV bepilotį lėktuvą.
