Pasibaigus Irano, Rusijos ir Turkijos lyderių vaizdo konferencijai buvo paskelbtas bendras pareiškimas, kuriame sakoma, kad jie „pakartojo savo ryžtą sustiprinti trišalį koordinavimą“.
Deklaracijoje taip pat „pabrėžtas tvirtas jų įsipareigojimas Sirijos suverenumui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui“.
Šios derybos buvo pirmosios nuo rugsėjo mėnesio ir vyko vadinamuoju Astanos formatu, suteikiančiu minėtoms trims valstybėms galimybę aptarti įvykius Sirijoje, kurią jau beveik dešimtmetį drasko pilietinis karas.
Iranas ir Rusija tvirtai palaiko sirų prezidentą Basharą al Assadą, o Turkija ragina jį nušalinti nuo valdžios ir palaiko opozicijos kovotojus.
Konferencija vyko tokiu metu, kai Rusijos ir Turkijos santykiai yra įtempti ne tik dėl Sirijos, bet ir dėl karo apimtos Libijos, kur Maskva ir Ankara palaiko priešingas puses.
Tačiau Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas, kurio šalis pirmininkavo trečiadienio konferencijai, sakė, kad derybos buvo „konstruktyvios“.
Maskva, Ankara ir Teheranas „sutarė tęsti koordinavimą,.. koncentruojantis į įtampos mažinimą, politinį procesą ir humanitarinę pagalbą“, parašė iraniečių diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani per konferenciją pareiškė, jog „Islamo Respublika mano, kad vienintelis sprendinys Sirijos krizei yra politinis, o ne karinis“.
„Mes ir toliau pasisakome už Sirijos vidinį dialogą ir pabrėžiame savo ryžtą kovoti su „Daesh“, „al Qaeda“ ir kitų susijusių grupių terorizmu“, – sakė Irano lyderis, paminėdamas arabišką grupuotės „Islamo valstybė“ pavadinimą.
„Pabrėžiu, kad kova su terorizmu bus tęsiama tol, kol Sirijoje ir apskritai regione jis bus visiškai išnaikintas“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė panašų susirūpinimą.
Jo teigimu, konferencijos tikslas yra išanalizuoti padėtį ir susitarti dėl tolesnių žingsnių, „siekiant užtikrinti ilgalaikį normalizavimą Sirijoje“.
„Visų pirma, tai yra kovos su tarptautiniu terorizmu tęsimo klausimas“, – sakė rusų lyderis.
„Labiausiai įtempta padėtis tebėra stebima Sirijos kariuomenei nepavaldžiose teritorijose, ypač Idlibo deeskalavimo zonoje ir Sirijos šiaurės rytuose“, – kalbėjo jis.
„Turime aktyviai padėti plėtoti įtraukųjį vidaus dialogą Sirijoje“, – pažymėjo V.Putinas.
Sankcijos „uždusins“ Siriją
Idlibą kontroliuoja džihadistų ir sukilėlių grupuotės. Kai kurias iš jų remia Turkija, pagal 2018 metais su Rusija pasiektą susitarimą dislokavusi regione pajėgas keliuose postuose.
V.Putinas taip pat pasmerkė „neteisėtas“ naujas JAV sankcijas Sirijai.
Jis atkreipė dėmesį į „sankcijų, taikomų Sirijai apeinant JT Saugumo Tarybą, neigiamą poveikį“.
Birželio viduryje įsigaliojęs Cezario įstatymas (Ceasar Act) numato nuobaudas visoms su Sirijos prezidento B.al Assado režimu dirbančioms įmonėms.
Ši priemonė apsunkino pastangas atstatyti karo nuniokotą šalį.
„Nepaisant JT generalinio sekretoriaus raginimo švelninti sankcijų spaudimą pandemijos sąlygomis, Vašingtonas, kaip ir Briuselis, nusprendė pratęsti Sirijai taikomų priemonių galiojimą“, – per vaizdo konferenciją kalbėjo V.Putinas.
„Be to, buvo priimtos naujos sankcijos, kuriomis siekiama ekonomiškai uždusinti Siriją“, – sakė jis.
Turkijos prazidentas Recepas Tayyipas Erdoganas savo ruožtu pareiškė, kad Ankaros „svarbiausi prioritetai yra apsaugoti Sirijos politinę vienybę ir teritorinį vientisumą, atkurti taiką šalyje ir rasti ilgalaikį sprendinį politiniam konfliktui“.
„Ir toliau darysime viską, ką tik galime, kad kuo greičiau atkurtume taiką ir saugumą mūsų kaimynėje Sirijoje“, – sakė Turkijos prezidentas.
Po įžanginių kalbų trys prezidentai ruošėsi privačiai aptarti padėtį Sirijoje.
Be Idlibo, Turkija taip pat kontroliuoja su jos pasieniu besiribojančią teritoriją kaimyninėje Alepo provincijoje. To ruožo kontrolę Ankara perėmė po virtinės karinių operacijų, rengtų nuo 2016 metų.
Sirijos konfliktas nusinešė jau daugiau nei 380 tūkst. gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti savo namus.
