JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau penktadienį planuoja paskelbė naują Vašingtono strategiją Irano atžvilgiu ir tikriausiai neišreikš palaikymo daugiašalei sutarčiai dėl Teherano branduolinės programos, nors toks žingsnis gali sugriauti vieną svarbiausių diplomatinių laimėjimų.
„Netgi paties JCPO (Bendrojo išsamių veiksmų plano) turinyje numatyta – jeigu (kitos sutarties šalys) imsis kokių nors veiksmų, Iranas irgi gali imtis atitinkamų priemonių“, – per spaudos konferenciją Sankt Peterburge sakė A. Larijani.
Jis pridūrė, kad sankcijų, taikytų jo šaliai dėl numanomų Teherano užmojų susikurti branduolinį arsenalą, taip pat Rusijai – už jos vaidmenį Ukrainos konflikte, poveikis nebuvo toks, kokio tikėjosi jas inicijavusios šalys, siekiančios „daryti įtaką ir stumti savo politiką“.
Be to, A.Larijani pabrėžė, kad savo pastangas koordinuojantis Iranas ir Rusija atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant stabilumą regione ir ryžtingai kovoja su terorizmu.
„Matote šio bendradarbiavimo poveikį Irake bei Sirijoje, – sakė jis. – Ir mes toliau eisime šiuo keliu.“
Tikėtina, kad D.Trumpas paskelbs Kongresui, jog toliau laikytis 2015 metais sudaryto susitarimo dėl Irano branduolinės programos nebeatitinka JAV nacionalinių interesų.
Toks pareiškimas dar nereikštų, kad sutartis žlugs. JAV įstatymų leidėjai turėtų per 60 dienų nuspręsti, ar jie nori grąžinti sankcijas šiitiškai respublikai, kurias Vašingtonas yra įšaldęs.
Vis dėlto šis žingsnis žymėtų aiškų atotrūkį nuo Amerikos sąjungininkų, raginusių D. Trumpą laikytis sutarties, ir būtų skaudus smūgis daugiašialei tarptautinei tvarkai.
Po ne vienerius metus trukusių derybų su Iranu, koordinuotų Europos Sąjungos, sudarytą sutartį pasirašė Teheranas ir šešios galingosios šalys: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija.
JAV branduoliniai inspektoriai sako, kad Iranas laikosi sutartyje numatytų techninių reikalavimų, įpareigojančių Teheraną smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
