Kas už tai atsakingas?
Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės dėl šių atakų. Iranas taip pat neskelbia, kam galėjo priklausyti jo karinės infrastruktūros objektus atakavę dronai.
Arabų naujienų kanalo „Al Arabiya“ tvirtina, kad Izraelis pradėjo specialią karinę operaciją Irano teritorijoje, siekdamas sunaikinti jo karinę pramonę.
Nei Izraelis, nei Iranas šių teiginių nekomentuoja.
Pasak „The New York Times“, su Islamo revoliucijos sargybinių korpusu susiję telegram kanalai apkaltino Izraelį prisidėjus prie išpuolio ir įspėjo, kad „patirtis rodo, jog Iranas imsis atsakomųjų veiksmų“. Vakarų žiniasklaida taip pat teigė, kad sprogimas karinėje gamykloje galėjo būti Izraelio ir Irano „šešėlinio karo“ rezultatas.
Kita vertus, „Al-Arabiya“ citavo JAV šaltinius, kurie teigė, kad išpuolyje prieš gamyklą Isfahane dalyvavo JAV oro pajėgos ir „kita šalis“, o smūgis buvo nukreiptas į balistinių raketų sandėlį. „Al-Hadat“ šaltiniai JAV teigia, kad Izraelis prie išpuolio neprisidėjo ir kad operacijos tikslas buvo parodyti Iranui ir Rusijai, jog „balistinių ginklų gamyklų steigimas ir eksportas yra draudžiamas“.
Irano parlamento narys Mohammadas-Hassanas Assafari naujienų agentūrai „Mehr“ sakė, kad išpuoliu Irano „priešininkai ir priešai“ siekė „sutrikdyti šalies gynybinę galią“.
Sprogimas karinėje gamykloje
„Viename iš karinių centrų, priklausančių Gynybos ministerijai, įvyko sprogimas“, – pusiau oficialiai naujienų agentūrai „Fars News Agency“ sakė Isfahano gubernijos saugumo vadovo pavaduotojas Mohammadas Reza Jan-Nesari.
M.R.Jan-Nesari sakė, kad sprogimas padarė žalos, „bet, laimei, aukų nebuvo“.
Vėliau valstybinė naujienų agentūra IRNA teigė, kad sprogimą sukėlė „nedidelis dronas“.
„Įvyko nesėkminga mažų dronų ataka prieš gynybos ministerijos pramoninį kompleksą ir, laimei, jau veikiant prognozėms ir priešlėktuvinės gynybos priemonėms, vienas iš jų (smogė)“, – sakoma IRNA pranešime socialiniame tinkle „Twitter“, cituojant šalies gynybos ministeriją.
„Komplekso priešlėktuvinės gynybos sistema sugebėjo sunaikinti kitus du dronus. Laimei, per šią nesėkmingą ataką niekas nenukentėjo, o komplekso stogui buvo padaryta nedidelė žala“, teigiama ministerijos pareiškime.
Vaizdo įraše, kuriuo aktyviai dalinamasi socialinėje žiniasklaidoje ir kurio autentiškumo naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti, matyti, kaip įvykio vietoje nugriaudėjo stiprus sprogimas, o į nelaimės židinį važiuoja gelbėjimo tarnybos automobiliai.
Pranešimas apie šį išpuolį buvo paskelbtas itin įtemptu Irane metu, kurį krečia protestai nuo rugsėjo 16 dienos, kai mirė 22 metų Irano kurdė Mahsa Amini, suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą, įtampa dėl branduolinės programos ir Vakarų kaltinimai, kad Teheranas tiekia bepiločius orlaivius Maskvai, dalyvaujančiai kare Ukrainoje.
„Ataka, įvykusi šeštadienį apie 23 val.30 min. vietos (22 val. Lietuvos) laiku nesutrikdė komplekso veiklos“, – priduriama pranešime.
Agentūra IRNA teigia, kad „vienas iš per išpuolį panaudotų dronų, kuris per konfrontacinę operaciją patyrė mažesnę žalą, buvo perduotas komplekse dislokuotoms saugumo pajėgoms“.
Į ką taikytasi?
Vietos žiniasklaidos duomenimis, išpuolio taikiniu tapo šaudmenų gamybos įmonė. Irano gynybos ministerija nenurodė, kas buvo gaminama gamykloje, tačiau IRNA teigė, kad smūgis buvo nukreiptas į „šaudmenų gamyklą“.
Didžiosios Britanijos gynybos tyrimų institutas (RUSI) nurodo, kad Irano bendrovė „Shahed Aviation Industries“, susijusi su bepiločių orlaivių „Shahed 131/136“ gamyba, yra įsikūrusi netoli Isfahano. Rusija tokius dronus naudoja atakuodama Ukrainos infrastruktūrą.
Vadina ataką bailia
Iranas naktinę dronų ataką pasmerkė ir pavadino bailia.
„Šis bailus aktas šiandien buvo įvykdytas kaip dalis pastaraisiais mėnesiais Irano tautos priešų dedamų pastangų padaryti Islamo respubliką nesaugią“, – sakė užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas spaudos konferencijoje su kolega iš Kataro Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thani.
„Tokios priemonės negali turėti įtakos mūsų specialistų norui ir ketinimams dėl taikios branduolinės plėtros ", – pridūrė jis.
Gaisras naftos gamykloje
Irano gynybos ministerija nepateikė jokios informacijos apie tai, kas, kaip įtariama, įvykdė išpuolį, kuris įvyko tuo metu, kai šalies šiaurės vakaruose atskirai kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, rašo „The Guardian“.
Apie gaisrą naftos gamykloje pramoninėje zonoje netoli šiaurės vakarų Tabrizo miesto buvo pranešta atskirai. Irano televizija teigė, kad gaisro priežastis dar nežinoma, ir parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip ugniagesiai bando užgesinti gaisrą. Tabrizas yra už 523 km į šiaurės vakarus nuo Teherano.
Isfahane, esančiame už 346 km į pietus nuo Teherano, įsikūrusi didelė oro bazė, skirta amerikiečių gaminamų naikintuvų F-14 laivynui, keli žinomi branduolinių tyrimų objektai, įskaitant urano konversijos gamyklą.
Pranešama apie sprogimus kituose miestuose ir sostinėje Teherane
Taip pat pranešama apie sprogimus Vakarų Irano Dizfulo miesto oro pajėgų bazėje, sprogimus ir gaisrus Hamadano (vakaruose) ir Rešto (šiaurėje) miestuose.
Teherane taip pat girdėjosi sprogimų garsai, o vietiniai gyventojai teigė, kad buvo užpulti vyriausybiniai pastatai. Liudininkai pranešė apie lėktuvus, kylančius į dangų virš Irano sostinės.
Kol kas pranešimų apie aukas ar sužeistuosius nėra.
Didėjanti įtampa
2021-ųjų balandį Teheranas paskelbė, kad Natanzo branduoliniame komplekse, esančiame Isfahano provincijoje, pradėjo gaminti 60 proc. prisodrintą uraną.
Pagal 2015-ųjų Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA. 2019-aisiais jis atnaujino veiklą Fordo gamykloje ir pradėjo sodrinti uraną iki aukštesnio lygio nei jam buvo leidžiama.
JCPOA susitarimu buvo bandoma užkirsti kelią Teheranui įsigyti atominių ginklų, o tuo tarpu Iranas niekada nepripažino, kad to siekia.
Liepos mėnesį Iranas pranešė, kad suėmė sabotažo grupę, sudarytą iš Izraeliui dirbusių kurdų kovotojų, kurie planavo susprogdinti „jautrų“ gynybos pramonės centrą Isfahane, rašo „Reuters“.
Šis pranešimas buvo paskelbtas didėjant įtampai su aršiu priešu Izraeliu dėl Teherano branduolinės programos. Izraelis teigia, kad Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą. Teheranas tai neigia.
„(Ataka) neturėjo įtakos mūsų įrenginiams ir misijai... ir tokios aklos priemonės neturės įtakos tolesnei šalies pažangai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Per pastaruosius kelerius metus aplink Irano karinius, branduolinius ir pramoninius objektus įvyko nemažai sprogimų ir gaisrų.
2021 m. Iranas apkaltino Izraelį sabotažu svarbiausiame jo Natanzo branduoliniame objekte ir pažadėjo atkeršyti už išpuolį, kuris atrodė esąs naujausias ilgalaikio slapto karo epizodas.
Sprogimai jautriuose Irano objektuose kartais sukeldavo susirūpinimą tvyrant įtampai dėl Irano branduolinės programos su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
Izraelis jau seniai grasina imtis karinių veiksmų prieš Iraną, jei netiesioginėmis Vašingtono ir Teherano derybomis nepavyks išgelbėti 2015 m. branduolinio pakto.
