Nuo 2015 metų spalio įkalintas Siamakas Namazi teigė, kad jo streikas surengtas minint septintąsias Vašingtono sprendimo neįtraukti jo į kalinių paleidimo procedūrą, kurios metu po istorinio denuklearizacijos susitarimo su Iranu buvo išlaisvinti penki kiti amerikiečiai, metines.
S.Namazi paragino JAV prezidentą Joe Bideną kasdien po vieną minutę „už kiekvienus septynerius laisvės metus, kuriuos jis... prarado“ po apsikeitimo belaisviais, skirti apsvarstyti sunkią amerikiečių kalinių padėtį, sakoma pirmadienį jo advokato išplatintame pareiškime.
„Pradėjau bado streiką, nes supratau, kad JAV prezidentai, spręsdami, ar sudaryti susitarimą su Iranu dėl kalinių, labiau pasikliauja savo politiniu termometru nei moraliniu kompasu“, – teigė jis. – Visą savaitę atsisakiau maisto, kad galbūt prezidentas J.Bidenas suprastų, kokia beviltiška tapo amerikiečių įkaitų padėtis.“
Anot jo advokato, S.Namazi bado streiko metu neteko maždaug 4,5 kg, o jo kraujospūdis pakilo virš normos. Pareiškime taip pat nurodoma, kad jam nuolat buvo šalta.
Po 2015 metų apsilankymo S.Namazi buvo uždrausta išvykti iš šalies ir jis buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už bendradarbiavimą su užsienio vyriausybe. Šiuos kaltinimus jis neigia, o JAV pareigūnai juos pavadino nepagrįstais.
Donaldui Trumpui išvedus savo šalį iš branduolinio susitarimo su Iranu, J.Bideno administracija siekė jį atkurti, tačiau kartu tvirtino, kad paktas negali būti tęsiamas be įkalintų amerikiečių paleidimo.
Tačiau po kruopščių derybų J.Bidenas pripažino, kad susitarimas faktiškai žlugo.
Teheranas paprastai atsisako pripažinti dvigubą pilietybę. Anksčiau šį mėnesį Teheranas paskelbė apie mirties bausmę, įvykdytą Jungtinės Karalystės ir Irano dvigubą pilietybę turinčiam Alirezai Akbari, nuteistam už šnipinėjimą JK naudai. Šį kaltinimą jis neigė.
