Balsavimas šioje šalyje, kurioje gyvena 70 mln. žmonių, prasidėjo 8 val. vietos (6.30 val. Lietuvos) laiku ir truks iki 18 valandos, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Tačiau rinkimų apylinkės gali dirbti ir iki vidurnakčio, jei rinkėjų, kurių iš viso yra 46 mln., aktyvumas bus labai didelis.
Preliminarūs rezultatai turėtų būti paskelbti anksti šeštadienį.
 |
| Ajatola Alis Khamenei sako kalbą rinkimų apylinkėje. |
Jei per penktadienio balsavimą nė vienam iš keturių kandidatų nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, birželio 19 dieną įvyks antras rinkimų ratas, kuriame dalyvaus du daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
„Visoje šalyje prasidėjo balsavimas 10-uosiuose prezidento rinkimuose“, – pranešė valstybinis radijas, nurodydamas prezidento rinkimų skaičių nuo 1979 metų Islamo revoliucijos.
Su M.H.Mousavi ir M.Ahmadinejadu prezidento rinkimuose taip pat varžosi buvęs parlamento pirmininkas Mehdis Karroubis, kuris yra vienintelis dvasininkas tarp kandidatų, bei konservatyvių pažiūrų buvęs įtakingos Revoliucinės gvardijos vadas Mohsenas Rezai.
Irano aukščiausiasis lyderis Alis Khamenei, kuris balsavo vienas pirmųjų ir kurio žodis būna galutinis visais šaliai strategiškai svarbiais klausimais, paragino žmones išsaugoti ramybę ir užkirsti kelią bet kokiems bandymams kelti „įtampą rinkimų apylinkėse“.
„Balsavimas yra žmonių teisė ir pareiga. Raginu žmones nuo pat ankstyvo ryto vykti į rinkimų apylinkes balsuoti ir dalyvauti renkant aukščiausią šalies vadovybę“, – sakė jis žurnalistams.
Atkakli rinkimų kova
 |
| Dabartinis prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas siekia valdyti Iraną dar vieną kadenciją. |
Šios rinkimų varžybos po tris savaites trukusių masinių mitingų, audringų televizijos debatų ir aktyvaus drabstymosi purvais yra labai atkaklios.
Neabejojama, kad pagrindinė kova vyks tarp 52 metų M.Ahmadinejado, kalvio sūnaus, kuris garsėja griežta retorika ir siekia antros ketverių metų kadencijos, ir paskutinio šalies ministro pirmininko, 67 metų M.H.Mousavi, kuris siekia sugrįžti po dviejų dešimtmečių politikos užribyje.
Rinkimų kampanija aiškiai parodė didelius nuomonių skirtumus šioje šiitiškoje respublikoje po ketverius metus trukusio M.Ahmadinejado valdymo.
M.Ahmadinejado pergalė 2005 metų rinkimuose atvėrė kelią konservatoriams sugrįžti į aukščiausius Irano politinės valdžios ešelonus po aštuonerius metus trukusio dvasininko reformatoriaus Mohammado Khatamio, kuriam taip ir nepavyko įgyvendinti daugumos savo numatytų reformų, valdymo.
Tačiau prie šalies vairo stojus M.Ahmadinejadui Iranas dėl atsisakymo sustabdyti prieštaringai vertinamą branduolinę veiklą tarptautinėje arenoje tapo dar labiau izoliuotas, o nuolatinės prezidento tirados, nukreiptos prieš Izraelį, supykdė pasaulio bendriją.
 |
| Kandidatas Miras Hosseinas Mousavis su žmona Zahra Rahnavard |
Savo šalyje prezidentas sulaukė griežtos kritikos dėl to, kad Iranas esą atsidūrė pavojuje dėl jo vykdomos politikos ir „blogo nuo energetikos priklausomos ekonomikos valdymo“, dėl kurio auga infliacija ir mažėja pajamos už naftą. Šiuo metu infliacija Irane yra 24 procentai.
Naftą eksportuojančių valstybių organizacijoje (OPEC) Iranas yra antrasis pagal dydį naftos eksportuotojas ir maždaug pusę visų jo biudžeto pajamų sudaro lėšos už parduodamą naftą, todėl šalies ūkis labai priklausomas nuo kintančių žaliavinės naftos kainų.
Ekonomistai teigia, kad nors per pirmuosius trejus M.Ahmadinejado prezidentavimo metus pajamos už naftą gerokai išaugo, jo ekspansionistinė ekonominė politika iš esmės yra kalta dėl įsisenėjusių Irano ekonomikos problemų.
Rinkimų kampanija parodė, kad Irano miestelių ir kaimų gyventojai aistringai remia M.Ahmadinejadą, o jaunimas dideliuose miestuose palaiko tapytoją ir architektą M.H.Mousavį, kuris šiuo metu eina Irano dailės akademijos prezidento pareigas.
 |
| Kandidatas Mehdis Karroubis |
M.H.Mousavi pelnė iraniečių pagarbą už gerą vadovavimą šalies ekonomikai per praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje vykusį karą su Iraku. Vyriausybei jis vadovavo nuo 1981 iki pat 1989 metų, kai po konstitucinės reformos buvo panaikintas premjero postas.
Analitikai nesiryžta prognozuoti galimo rinkimų laimėtojo ir neatmeta galimybės, jog gali pasikartoti 2005 metų prezidento rinkimų scenarijus. Tada nedaug kam žinomas M.Ahmadinejadas antrajame rinkimų ture netikėtai nugalėjo įtakingą dvasininką Akbarą Hashemį Rafsanjanį.
Šių metų rinkimų kampaniją apibūdina gatvių demonstracijos ir precedento neturintis viešas kandidatų drabstymasis purvais, jų svaidymasis įžeidimais ir įtarimais melu bei korupcija per televizijos transliacijas geriausiu vakaro metu. Tai labai pakurstė įtampą šalyje.
Kampanijos metu M.H.Mousavis audringuose televizijos debatuose su dabartiniu prezidentu griežtai kritikavo jo vykdomą ekonominę politiką ir netgi tvirtino, kad M.Ahmadinejado vyriausybė „trypia Irano orumą“.
 |
| Kandidatas Mohsenas Rezai |
Trečiadienį per paskutinį kampanijos mitingą M.Ahmadinejadas, kuris dažnai Holokaustą vadina mitu, apkaltino savo varžovus naudojant tokią „taktiką kaip Hitleris“, kad sukurstytų visuomenę prieš jį, pranešė naujienų agentūra „Fars“.
Permainų tikimybė
M.H.Mousavis žadėjo gerinti Irano santykius su išoriniu pasauliu, tačiau analitikai abejoja, kad keistųsi Teherano branduolinė politika, nes visus galutinius sprendimus strateginiais klausimais priima aukščiausiasis lyderis ajatola A.Khamenei.
Svarbus iššūkis, laukiantis prezidento rinkimų nugalėtojo, yra Teherano santykiai su sena priešininke Amerika, kurios ankstesnis prezidentas George'as W.Bushas Iraną buvo priskyręs „blogio ašiai“.
Irano rinkimai vyksta po to, kai JAV prezidentu tapęs Barackas Obama ėmėsi žingsnių sušvelninti įtampą santykių su Teheranu srityje ir pasiūlė dialogą po trijų pastarųjų dešimtmečių, kai JAV nepalaikė jokių kontaktų su Iranu. Tačiau JAV ir toliau laikosi griežtos pozicijos iraniečių branduolinių ambicijų klausimu.
 |
| Kandidatų debatai televizijoje virto drabstymusi purvais. |
Vakarų šalys įtaria, kad Iranas vykdo slaptą urano sodrinimo programą siekdamas pasigaminti atominių ginklų. Teheranas šiuos įtarimus griežtai neigia.
M.Khatamio valdymo metais ši programa buvo įšaldyta, bet 2005-aisiais į valdžią atėjęs M.Ahmadinejadas ją atnaujino, o Vakarų šalių įtarimus pavadino „gėdingais“.
M.Ahmadinejadas atkakliai siekė savo branduolinės darbotvarkės tikslų, jo nesustabdė virtinė Jungtinių Tautų (JT) sankcijų. Iranas dažnai skelbia vykdantis naujų raketų, galinčių nuskrieti iki priešiškų regiono valstybių, bandymus.
M.Ahmadinejadas padarė visa, kas įmanoma, kad sustiprintų savo, kaip žmonių lyderio, įvaizdį, ir kaltino varžovus bei jų šalininkus nesąžiningumu ir finansinėmis privilegijomis.
Elitinė Revoliucinė gvardija, kuri laikoma M.Ahmadinejado rėmėja, net apkaltino M.H.Mousavio šalininkus tuo, kad jie savo demonstracijomis, kurių metu jie vilkėjo žalius – savo kampanijos spalvos – drabužius, bandė išprovokuoti „aksominę revoliuciją“.
„Toks scenarijus Irane niekada nepavyks dėl mūsų islamo valstybės politinės struktūros. Tikiu, kad su mūsų liaudies budrumu bet koks žingsnis dėl bet kokios aksominės revoliucijos bus užgniaužtas užuomazgos stadijos“, – interviu žiniasklaidai sakė Gvardijos vadovas Yadollah Javanis, turėdamas omenyje nesmurtinį komunistų režimo nuvertimą tuometinėje Čekoslovakijoje 1989 metais.
 |
| Rinkimų kampanija Irane buvo gyva ir triukšminga. |
Jei M.Ahmadinejadas, buvęs Teherano meras, patirs pralaimėjimą, tai bus pirmasis kartas, kai pareigas einantis prezidentas netenka posto po vienos ketverių metų kadencijos.
Tikimasi didelio aktyvumo
Irano rinkimų komiteto vadovas Kamranas Daneshjoo pirmadienį sakė, jog tikisi rekordiškai didelio rinkėjų aktyvumo. Irane balsavimo teisę turi 46,2 mln. rinkėjų, maždaug pusė kurių yra gimę po 1979 metų Islamo revoliucijos.
K.Daneshjoo prognozavo, kad rinkėjų aktyvumas bus didelis „nepaisant arogantiškų šalių (įtakingų Vakarų valstybių), siekiančių sužlugdyti rinkimus, propagandos“.
Irano aukščiausia rinkimų priežiūros institucija – konservatyvi 12 narių Sergėtojų taryba – tik keturiems minėtiems kandidatams leido siekti šios šiitiškos respublikos vadovo posto, nors savo kandidatūras prezidento rinkimuose buvo užregistravę net 475 iraniečiai, tarp jų – 42 moterys.
M.Khatamis ir keli kiti įtakingi reformatoriai išreiškė paramą M.H.Mousavio kandidatūrai, o prezidento priešininkai ragina rinkėjus aktyviai dalyvauti penktadienio balsavime, kad būtų užtikrintas jo pralaimėjimas.
 |
| Prezidento rinkimai įaudrino iraniečius. |
„50 proc. siekiantis rinkėjų aktyvumas būtų palankus M.Ahmadinejadui, tačiau jei penktadienį prie balsadėžių ateis apie 35 mln. rinkėjų, jam kils rimtų sunkumų“, – agentūrai AFP sakė politikos analitikas Mashaallah Shamsolvaezinas.
Pasak jo, beveik 50 proc. elektorato sudaro vadinamieji „tylūs rinkėjai“, kurie paprastai neremia griežtosios linijos šalininkų. Jei daug jų ateis balsuoti, tai gali atsigręžti prieš M.Ahmadinejadą, sakė analitikas.
Karimas Sadjadpouras iš Carnegie tarptautinės taikos fondo neseniai paskelbtoje savo ataskaitoje rašė, kad nė vienam iš trijų kandidatų nepavyko sukelti tokio visuomenės ažiotažo, kokį 1997-aisiais pakurstė M.Khatamis.
„Mousavis gali surinkti daug balsų, tačiau ne dėl didelio rinkėjų noro matyti jį prezidento poste, o dėl jų būgštavimų, kad į šį postą nebūtų perrinktas Ahmadinejadas“, – rašė jis.
„(Nors) visais svarbiausiais klausimais, pradedant branduoline programa ir baigiant santykiais su Jungtinėmis Valstijomis, lemiamą žodį ir toliau turės ajatola Alis Khamenei, ... reikia pasakyti, kad prezidentas laikomas antruoju pagal įtaką žmogumi Irane. Jis pasirenka pareigūnus į svarbius postus ministrų kabinete ir padeda nustatyti ekonomikos ir užsienio politikos kryptis', – sakė K.Sadjadpouras.
„Jis taip pat yra labiausiai matomas Irano pareigūnas vidaus ir tarptautinėje arenoje“, – pridūrė K.Sadjadpouras.
