Nepaisant politinių pažiūrų skirtumų, užuojautą dėl jo mirties pareiškė visa Irano vadovybė, įskaitant prezidentą Hassaną Rouhani, kuris, kaip pranešama, buvo ligoninėje šalia A.H.Rafsanjani, kai šis mirė eidamas 83 metus.
„Islamas prarado vertingą lobį, Iranas – išsiskiriantį generolą, Islamo revoliucija – drąsų vėliavnešį, o visa islamo sistema – retą išminčių“, – sakė H.Rouhani.
Sukrėstas ir aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei.
„Mano kovos bendražygio, su kuriuo pradėjome bendradarbiauti prieš 59 metus, netektis yra sunki ir sukrečianti“, – rašoma aukščiausiojo lyderio paskelbtame pareiškime.
A.H.Rafsanjani kūnas buvo pervežtas į Teherano šiaurėje esančią Džamarano religinę salę, priklausančią Irano Islamo Respublikos įkūrėjo velionio ajatolos Ruhollah Khomeini šeimai, palaikančiai reformatorių stovyklą. Atsisveikinimo su politiku ceremonijoje dalyvavo Irano politiniai ir religiniai lyderiai.
A.H.Rafsanjani bus palaidotas antradienį, kuris paskelbtas nedarbo diena, pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA.
A.H.Rafsanjani, kuris ėjo prezidento pareigas dvi kadencijas, prezidentavimas pasižymėjo didžiulio masto atkūrimo darbais, atsargiomis reformomis ir pagerėjusiais Irano santykiais su kaimyninėmis arabų valstybėmis. Jis bus palaidotas antradienį R.Khomeini mauzoliejuje pietų Teherane.
Naujienų agentūros ISNA teigimu, jo mirtis yra „didelis praradimas nuosaikiesiems“ ir pavadino velionį „nuosaikumo šeichu“.
A.H.Rafsanjani buvo pagrindinis dabartinio Irano prezidento rėmėjas, be to, jis palaikė itin svarbų šalies susitarimą su pasaulio lyderiais dėl branduolinio ginklo.
Manoma, kad H.Rouhani per gegužę vyksiančius rinkimus bus perrinktas antrai kadencijai, nors ir prarado artimą rėmėją likus itin mažai laiko iki balsavimo.
Juodi kaspinai
Pirmadienį visuose šalies laikraščiuose dominavo A.H.Rafsanjani veidas, o Teherano gatvėse buvo iškabinti juodi kaspinai.
Dėl politiko mirties kuriam laikui buvo atšaukti visi koncertai bei pramoginės televizijos laidos.
A.H.Rafsanjani gimė 1934 metų rugpjūčio 25 dieną pasiturinčioje šeimoje Irano pietuose esančiame Bahremane.
Šventajame Komo mieste jis studijavo teologiją, o 1963-aisiais įsitraukė į politiką, kai šacho policija areštavo ajatolą Ruhollah Khomeini.
A.H.Rafsanjani, artimas R.Khomeini patikėtinis, iki ajatolos mirties 1989 metais dvi kadencijas užėmė parlamento pirmininko postą.
Po 1980–1988 metų Irano ir Irako karo A.H.Rafsanjani tapo prezidentu ir vėliau buvo perrinktas į šį postą antrai kadencijai. Jo prezidentavimas pasižymėjo didžiulio masto atkūrimo darbais, atsargiomis reformomis ir pagerėjusiais Irano santykiais su kaimyninėmis arabų valstybėmis.
Tačiau jį temdė žmogaus teisių pažeidimai, nevaldoma infliacija ir sudėtingi santykiai su Europa, ypač su Britanija, kurie labai pašlijo, kai R.Khomeini 1988 metais rašytojui Salmanui Rushdie už jo knygą „Šėtoniškos eilės“ („The Satanic Verses“) paskelbė fatvą – religinę teisinę išvadą, kuria musulmonai raginami nužudyti autorių.
