„Po Vidaus reikalų ministerijos įsakymo prasidėjo balsavimas dėl 12-osios Islamo konsultacinės asamblėjos (parlamento) kadencijos ir 6-osios Vadovavimo ekspertų asamblėjos kadencijos“, – pranešė valstybinė televizija.
Pasak to paties šaltinio, Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) penktadienį pirmasis atidavė savo balsą rinkimų apylinkėje Teherano centre.
Nuo praėjusių rinkimų Iranas smarkiai nukentėjo nuo tarptautinių sankcijų, kurios šalyje sukėlė ekonominę krizę. Iraną taip pat sukrėtė plataus masto protestai, šalis įsitraukė į didėjančią regioninę įtampą dėl Izraelio ir palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ karo.
Teisę balsuoti už parlamento narius ir Ekspertų asamblėjos – institucijos, atsakingos už Irano aukščiausiojo lyderio skyrimą – dvasininkus turi daugiau nei 61 mln. iš 85 mln. Irano gyventojų.
Tačiau tikimasi mažo rinkėjų aktyvumo: valstybinės televizijos apklausa parodė, kad daugiau nei pusė respondentų yra abejingi rinkimams.
Per praėjusius šalies parlamento rinkimus 2020 metais rinkėjų aktyvumas buvo 42,57 proc. – mažiausias nuo Islamo revoliucijos 1979 metais.
Penktadienį A. Khamenei paragino žmones balsuoti, sakydamas, kad „stebėtojai iš visų kraštų stebi mūsų šalies reikalus; pradžiuginkite [Irano] draugus ir nuvilkite linkinčius bloga“.
Anksčiau jis įspėjo, kad Iranui priešiškos šalys nori pamatyti, koks yra žmonių aktyvumas, ir pridūrė, kad priešingu atveju „jie vienaip ar kitaip kels grėsmę saugumui“.
Tarp stebėtojų, anot jo, yra Jungtinės Valstijos, „dauguma europiečių, blogieji sionistai, kapitalistai ir didžiosios bendrovės“.
A. Khamenei teigė, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis, kurie, pasak jo, atidžiai seka Irano reikalus, bijo iraniečių dalyvavimo balsavime.
Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso (IRGC) lyderis Hosseinas Salami (Hoseinas Salamis) ketvirtadienį pareiškė, kad „kiekvienas balsas yra tarsi raketa, paleista į didžiausių mūsų priešų širdis“.
Islamo respublikos ideologiniai gynėjai pažymėjo, kad aktyvus dalyvavimas atgrasytų nuo „užsienio intervencijos“.
Iranas laiko Jungtines Valstijas, jų Vakarų sąjungininkes ir Izraelį savo valstybės priešais bei kaltina juos siekiu kištis į jo vidaus reikalus.
Konservatyviųjų dominavimas
Kandidatus į parlamentą tikrina Sergėtojų taryba, kurios narius skiria arba tvirtina aukščiausiasis lyderis. Iš viso taryba patvirtino 15,2 tūkst. kandidatų iš beveik 49 tūkst. pretendentų į 290 narių parlamentą.
Analitikai numato, kad konservatyvieji ir ultrakonservatyvieji, kurie 2020 metais išrinktame parlamente turi 232 iš 290 mandatų – po to, kai reformistų ir nuosaikiųjų pažiūrų kandidatai buvo diskvalifikuoti, – vėl dominuos.
Taip pat spėjama, kad konservatoriai išlaikys tvirtas pozicijas Ekspertų asamblėjoje – 88 narius turinčioje institucijoje, kurią sudaro tik vyrai islamo žinovai.
Iš viso rinkimuose į Ekspertų asamblėją dalyvauja 144 kandidatai, tačiau daugelis buvo diskvalifikuoti, įskaitant buvusį nuosaikių pažiūrų prezidentą Hassaną Rouhani (Hasaną Rouhanį).
Penktadienio rinkimai yra pirmieji po to, kai Iraną sukrėtė masiniai protestai, kuriuos išprovokavo Irano kurdės Mahsos Amini mirtis 2022-ųjų rugsėjį.
22 metų M. Amini mirė po to, kai ją sulaikė vadinamoji moralės policija, už tai, kad, kaip įtariama, mergina pažeidė griežtą Islamo respublikos moterų aprangos kodą.
Tuo tarpu dėl Izraelio ir „Hamas“ karo išaugo įtampa visame regione, o Teheranui palankios grupuotės Libane, Irake, Sirijoje ir Jemene įsitraukė į susirėmimus su Izraeliu ir jo Vakarų sąjungininkais.
