„Dialogas su JAV niekur nenuves, nes jos neabejotinai nedarys jokių nuolaidų“, – pridūrė jis.
1979 metų lapkričio 4 dieną, praėjus mažiau nei devyniems mėnesiams po Vašingtono remto Irano šacho nuvertimo, iraniečių studentai įsiveržė į ambasados kompleksą ir ėmė reikalauti, kad Jungtinės Valstijos perduotų jiems į JAV ligoninę paguldytą nuverstą valdovą.
Krizei išspręsti ir 52 amerikiečiams išlaisvinti prireikė 444 dienų. Paskui Vašingtonas nutraukė diplomatinius ryšius su Teheranu ir nuo to laiko abiejų valstybių santykiai yra įšaldyti.
Vis tik A.Khamenei patikino, jog Irano ir JAV „ginčai“ kilo gerokai anksčiau nei diplomatinės atstovybės užėmimas.
„Viskas prasidėjo nuo 1953 metų perversmo, kai JAV nuvertė nacionalinę vyriausybę, kuri klysdama pasitikėjo JAV, ir įsteigė Irane savo korumpuotą marionetinę vyriausybę“, – angliškai rašoma jo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Per amerikiečių Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) organizuotą perversmą, kurį palaikė ir Didžioji Britanija, buvo nuverstas labai populiarus ministras pirmininkas Mohammadas Mossadeghas, raginęs nacionalizuoti Irano naftą.
Po perversmo į valdžią sugrįžo šalies paskutinis šachas Mohammadas Reza Pahlavi, pabėgęs iš šalies 1953 metų rugpjūtį, po to, kai pamėgino atstatydinti M. Mossadeghą.
Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono ir vėl paaštrėjo JAV prezidentui Donaldui Trumpui išvedus savo šalį iš 2015 metais sudaryto daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranui, ir grąžinus Teheranui vienašališkas sankcijas.
A.Khamenei teigimu, apie JAV nepatikimumą liudija derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo. Pasak jo, abiejų šalių lyderiai „fotografavosi ir gyrė vienas kitą, bet amerikiečiai neatšaukė jokių sankcijų“.
„Būtent taip jie [amerikiečiai] elgiasi per derybas: pareiškia, kad jus parklupdo, o galų gale nesuteikia jums jokių nuolaidų“, – tvirtina Irano aukščiausiasis lyderis.
