Vadinamosios jungtinės komisijos, kuriai priklauso Kinija, Prancūzija, Rusija, Iranas, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, susitikimui pirmininkauja ES Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) generalinė sekretorė Helga Schmid.
Susitikimas, prasidėjęs 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku, dėl koronaviruso pandemijos vyksta virtualiu formatu.
Daugiašalis susitarimas, oficialiai vadinamas Bendru išsamių veiksmų planu (JCPOA), pakibo ant plauko 2018 metais, kai iš jo pasitraukė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, vienašališkai gražinęs šiitiškai respublikai griežtas sankcijas.
Reaguodamas Iranas palaipsniui atsisakė daugelio svarbių savo įsipareigojimų pagal JCPOA. Neseniai jis paskelbė planuojantis įdiegti pažangias urano sodrinimo centrifugas savo pagrindiniame Natanzo branduoliniame komplekse.
Praėjusią savaitę Prancūzija, Vokietija ir JK, vadinamos E3 grupe, pasmerkė šiuos planus ir pareiškė, kad jie kelia „didžiulį susirūpinimą“.
Lapkričio gale įvykdytas iraniečių mokslininko Mohseno Fakhrizadeh, kuris šio tūkstantmečio pradžioje įsteigė šiitiškos respublikos karinę branduolinę programą, nužudymas smarkiai padidino įtampą regione.
Teheranas dėl M.Fakhrizadeh nužudymo kaltina Izraelį.
Po mokslininko nužudymo Irano parlamentas priėmė įstatymo projektą, raginantį padidinti urano sodrinimo lygį ir sustabdyti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspekcijas šalies branduoliniuose objektuose.
Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė nepritarianti šiam įstatymo projektui, o prezidentas Hassanas Rouhani pareiškė, kad jo nepasirašys.
H.Rouhani atmetė Irano ultrakonservatyviojo sparno kritiką, tvirtindamas, jog yra pasiryžęs pasinaudoti „proga“, kuri atsiras, kai sausį prie JAV vairo stos naujas prezidentas.
„Ne geriausias momentas“
H.Rouhani sako, kad Iranas pasirengęs grįžti prie visų branduoliniame susitarime numatytų sąlygų vykdymo, kai tik kitos šalys laikysis savo įsipareigojimų.
JAV išrinktasis prezidentas J.Bidenas yra sakęs, kad nori sugrįžti prie susitarimo, tačiau neatskleidė būsimos JAV strategijos šuo klausimu.
Prieš trečiadienio derybų pradžią Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vienoje Michailas Uljanovas tviteryje parašė, kad pagrindinis derybų klausimas bus, kaip „išsaugoti branduolinį susitarimą ir užtikrinti jo visišką ir subalansuotą įgyvendinimą“.
„JAV vaidmuo šiuo požiūriu bus aptartas neišvengiamai“, – pridūrė jis.
Kitas diplomatas nurodė, kad šis susitikimas veikiau bus „galimybė akis į akį pasakyti iraniečiams liautis pažeidinėjus susitarimą“ ir neatimti galimybės sugrįžti prie diplomatijos vadovaujant J.Bidenui.
Šis susitikimas „vyksta ne geriausiu momentu“, pripažino diplomatas, atsižvelgiant į nežinią dėl to, kas dar gali įvykti iki J.Bideno inauguracijos sausio 20 dieną.
Įtampa Teherano ir Vakarų santykiuose padidėjo pastarosiomis dienomis dėl kurį laiką Prancūzijoje gyvenusiam iraniečių opozicijos veikėjui Ruhollah Zamui savaitgalį įvykdytos egzekucijos.
Tačiau, nepaisant įvairių trinties taškų, diplomatas nurodė, kad inspektavimas vietoje atliekamas „kaip paprastai“.
Pirmadienį ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad trečiadienio susitikimas yra dalis „mūsų darbo, siekiant išsaugoti JCPOA“.
Dar prieš kelias dienas jis pabrėžė, kad šis susitarimas yra „vienintelis būdas neleisti Iranui tapti branduoline galia“, ir nurodė, kad iki Kalėdų bus sušauktas JCPOA susitarimo dalyvių ministrų susitikimas.
