JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija apkaltino Teheraną „destabilizuojančia veikla“ regione ir pažadėjo panaudoti „maksimalų spaudimą“ atnaujindama sankcijas Iranui.
Kaip klostėsi įvykiai, atvedę iki dabartinės konfrontacijos?
JAV pasitraukė
2018 metų gegužės 8 dieną JAV prezidentas D.Trumpas paskelbė, kad JAV traukiasi iš 2015-ųjų metų pakto, pareikšdamas, kad „sutrūnijusi ir išpuvusi dabartinio susitarimo struktūra neapsaugos mūsų nuo Irano branduolinės bombos“.
Šį JAV pasitraukimą iš sutarties turėjo lydėti Vašingtono sankcijų sugrąžinimas Iranui, įvykdytas per du etapus.
JAV perspėjo kitas šalis nutraukti prekybą ir investicijas Irane bei nebepirkti jo naftos, kad pačios nesusilauktų Vašingtono baudžiamųjų priemonių.
Tačiau JAV sąjungininkės Britanija, Prancūzija ir Vokietija, dalyvavusios Irano susitarimo pasirašyme kartu su Rusija ir Kinija, atkirto, kad Iranas laikėsi savo įsipareigojimų, o jos yra pasirengusios išsaugoti branduolinį susitarimą.
Tuo metu Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pareiškė, kad Iranas turės teisę atsisakyti sutartyje numatytų jo branduolinę veiklą ribojančių suvaržymų, nors paragino kitas susitarimo šalis išsaugoti šią sutartį.
Parama Iranui
Vašingtonas 2018 metų gegužės 21 dieną perspėjo, kad Teheranas sulauks „griežčiausių sankcijų savo istorijoje“, jeigu nesutiks su papildomais reikalavimais dėl jo raketų programos ir nenutrauks savo „destabilizuojančios veiklos“.
Liepos 2 dieną vienas aukštas JAV pareigūnas pareiškė, kad Vašingtonas yra pasiryžęs priversti Iraną pakeisti savo politiką, gerokai sumažindamas jo pajamas iš naftos eksporto.
Liepos 6 dieną likusios penkios Irano susitarimo šalys pažadėjo remti „tolesnį Irano naftos ir dujų eksportą“.
Žodžių karas
Liepos 22 dieną H.Rouhani perspėjo JAV, kad bet koks konfliktas su Iranu bus „visų karų motina“.
Atsakydamas D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad Iranas turėtų nebegrasinti Jungtinėms Valstijoms, „arba patirsite tokias pasekmes, kokių nedaug kas patyrė per visą istoriją“.
Vėl sankcijos
Rugpjūčio 7 dieną Vašingtonas sugrąžino pirmąjį vienašališkų sankcijų paketą Iranui, apribojantį Irano prieigą prie JAV dolerių banknotų ir svarbių pramonės šakų, įskaitant automobilių ir kilimų įmones.
Po kelių valandų Vokietijos automobilių gamintoja „Daimler“ pranešė nutraukianti savo veiklą Irane. Jos pavyzdžiu pasekė Prancūzijos energetikos milžinė „Total“ ir kitos stambios įmonės.
Lapkričio 5 dieną JAV grąžino ir antrąjį sankcijų paketą, kuriuo buvo siekiama sumažinti Irano naftos eksportą ir atkirsti Teheraną nuo tarptautinio finansavimo.
2019 metų sausio pabaigoje Britanija, Prancūzija ir Vokietija inicijavo specialų mokėjimo mechanizmą – Prekybos mainų palaikymo priemonę (Instrument in Support of Trade Exchanges, INSTEX), sudarantį sąlygas Iranui toliau prekiauti su ES įmonėmis, apeinant JAV įvestas sankcijas.
Terorizmas
Kovo 7 dieną Vašingtonas paragino imtis tarptautinių priemonių prieš Iraną dėl trijų raketų paleidimų, esą susijusių su Irano raketų programa.
Balandžio 2 dieną Londonas, Paryžius ir Berlynas paragino Jungtines Tautas paruošti išsamią ataskaitą apie Irano raketų programą.
Balandžio 8-ąją Jungtinės Valstijos pripažino Irano elitinę Revoliucinę gvardiją „užsienio teroristine organizacija“.
Reaguodamas į tai, Teheranas paskelbė JAV „terorizmą remiančia valstybe“, o regione dislokuotas amerikiečių pajėgas – „teroristinėmis grupuotėmis“.
JAV kariuomenės dislokavimas
Gegužės 5 dieną JAV nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas pranešė, kad Jungtinės Valstijos siunčia į Artimųjų Rytų regioną grupę karo laivų, įskaitant lėktuvnešį, taip pat bombonešių dalinį, kad Iranas gautų „aiškią ir nedviprasmišką“ žinią.
Po dviejų dienų Pentagonas į Persijos įlanką pasiuntė kelis bombonešius B-52.
Irano atsakas
Gegužės 8 dieną Iranas pranešė, kad nusprendė įšaldyti savo įsipareigojimus pagal 2015 metų daugiašalį susitarimą dėl jo branduolinės programos; dalį iš jų – iš karto, o kitą dalį – po 60 dienų, jeigu tarptautinė bendruomenė neras būdo sušvelninti sankcijas.
Jeigu per šį laikotarpį jokių susitarimų nebus pasiekta, Teheranas perspėjo nebesilaikysiantis ir suvaržymų dėl urano sodrinimo lygio. Pasak H. Rouhani, bus priimtas sprendimas atnaujinti darbą Arako branduoliniame komplekse, vykdančiame urano sodrinimą.
