Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės džiaugėsi susitarimu, pagal kurį, kaip jos viliasi, Iranas sustabdys savo urano sodrinimo programą, kol vyks diskusijos, tačiau ši diplomatinė pergalė tėra pirmasis įtemptų derybų su Teheranu etapas.
Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai, pasveikinusiam pasiektą persilaužimą santykiuose su senu Vašingtono priešininku Iranu, iš karto teko raminti skeptiškai nusiteikusias Vašingtono sąjungininkes – Izraelį ir Persijos įlankos monarchijas.
Tuo tarpu Irano naujasis lyderis Hassanas Rouhani pasistengė pateikti sunkiai pasiektą susitarimą sau palankioje šviesoje, pareiškęs, kad Teheranas išsikovojo „teisę“ ateityje sodrinti uraną, nors Vakarai tai paneigė.
Baltiesiems rūmams teko uoliai įrodinėti, kad Iranui buvo pasiūlytas tik labai ribotas ekonominių sankcijų, kurios buvo įvestos siekiant neleisti Teheranui pasigaminti atominės bombos, sušvelninimas.
Pareigūnai taip pat pabrėžė, jog sankcijos bus švelnesnės tik tol, kol Iranas laikysis pasiektų susitarimų, o galingosios šalys siekia „ilgalaikio, taikaus ir visapusio (branduolinio klausimo) sprendinio“.
Tuo tarpu Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu, kurio šalis, manoma, turi branduolinį arsenalą, nors oficialiai niekada nėra to pripažinusi, išpeikė Ženevos susitarimą, pavadinęs jį „istorine klaida“, kuri palieka Iranui galimybę susikurti branduolinį arsenalą ir pakeisti jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose.
B.Obama, kuriam taip pat tenka atlaikyti skeptiškai nusiteikusių JAV įstatymų leidėjų kritiką, paskambino žydų valstybės premjerui, siekdamas patikinti jį, kad susitarimas su Teheranu yra laikinas, o sankcijų sušvelninimas – ribotas.
Šešios galingosios šalys gyrė naująjį susitarimą kaip reikšmingą pirmąjį žingsnį, kuris bent jau laikinai panaikina karinio eskalavimo grėsmę – vos prieš kelis mėnesius toks geopolitinis laimėjimas buvo sunkiai įsivaizduojamas.
„Abu lyderiai dar kartą patvirtino savo bendrą tikslą – neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo“, – sakė Baltųjų rūmų atstovo spaudai pavaduotojas Joshas Earnestas.
Susitarimas tarp vadinamosios „P5 plius 1“ grupės, kurią sudaro penkios nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės bei Vokietija, ir Irano buvo pasiektas po ilgo ir varginančio derybų maratono Ženevoje sekmadienį paryčiais.
Šešios galingosios šalys gyrė naująjį susitarimą kaip reikšmingą pirmąjį žingsnį, kuris bent jau laikinai panaikina karinio eskalavimo grėsmę – vos prieš kelis mėnesius toks geopolitinis laimėjimas buvo sunkiai įsivaizduojamas.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pareiškė, kad pasiektas susitarimas gali būti istorinės Artimųjų Rytų sutarties pradžia.
Tuo tarpu Teherano valdžia, kuri tvirtina, kad jos branduolinė programa yra skirta vien taikiems tikslams, namuose gyrėsi, kad pasiektu susitarimu pripažįstama šiitiškos respublikos „teisė“ sodrinti uraną. Irano teigimu, susitarime numatyta, kad Teheranas ne nutrauks, o tik apribos urano sodrinimą – sodrins tik iki mažo laipsnio.
Iranas per pusmetį neutralizuos visas iki vidutinio 20 proc. laipsnio – artimo ginklams tinkamam lygiui – sodrinto urano atsargas, Ženevoje sakė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) po to, kai buvo pasiektas susitarimas.
Iranas taip pat nedidins mažai sodrinto urano atsargų, neįrengs daugiau centrifugų ir nepaleis sunkiojo vandens reaktoriaus Arake, kur galėtų būti gaminamas atominėms bomboms tinkamas plutonis.
Be to, JT branduolinių technologijų inspektoriai taip pat turės papildomą, „beprecedentę“ prieigą, įskaitant kasdienius patikrinimus dviejuose urano sodrinimo kompleksuose Forde ir Natanze, sakė JAV valstybės sekretorius J.Kerry.
Mainais šiitiška respublika gaus maždaug 7 mlrd. dolerių suma vertinamą sankcijų sušvelninimą, be to, didžiosios pasaulio šalys pažadėjo šešis mėnesius neįvesti naujų embargo priemonių, jeigu Teheranas laikysis susitarimo.
Tai reiškia „ribotą, laikiną, tikslinį ir galimą atšaukti sušvelninimą paliekant didžiąją sankcijų dalį, įskaitant sankcijas dėl naftos, finansų ir bankininkystės“, nurodė Baltieji rūmai.
H.Rouhani, kurio išrinkimas birželį pakurstė viltis dėl galimo santykių su Vakarais atšilimo, pabrėžė, jog „šiame branduoliniame susitarime su pasaulio galiomis pripažįstama Irano teisė sodrinti uraną savo teritorijoje“.
Tačiau J.Kerry aiškiai išdėstė savo poziciją: „Šis pirmasis žingsnis nereiškia, kad Iranas turi teisę sodrinti (uraną), nesvarbu, kas ką sako“.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as savo ruožtu BBC pareiškė, jog tik galutinis, visus klausimus apimantis susitarimas – jei bus pasiektas – suteiks Iranui „teisę“ į taikią branduolinę energetiką.
Rusija pareiškė, jog tai abiem pusėms naudingas susitarimas. Visgi prezidentas Vladimiras Putinas pritarė B.Obamos susirūpinimui, jog priešakyje neabejotinai laukia sunkesni diplomatiniai mūšiai.
„Žengtas didelis žingsnis, tačiau jis tėra pirmasis žingsnis ilgame ir sunkiame kelyje“, – sakė V.Putinas.
Ateinantį pusmetį Iranas derėsis su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija, Kinija, Prancūzija, Didžiąja Britanija ir Vokietija dėl išsamesnio susitarimo.
Iraniečiai, daugumai kurių branduolinė programa yra nacionalinio pasididžiavimo šaltinis, nekantriai laukia, kad būtų atšauktos sankcijos, dėl kurių nuo 2012 metų vidurio Irano naftos eksporto apimtys sumažėjo daugiau nei perpus.
„Sankcijų Iranui struktūra pradėjo aižėti“, – pareiškė prezidentas H.Rouhani.
Eiliniai iraniečiai džiugiai sutiko žinią apie pasiektą persilaužimą, nes ji pakurstė viltis, kad jų gyvenimo sąlygos pagerės.
Kai buvo sudarytas susitarimas, Irano rialo kursas pakilo, o per miestų gatves ir socialinius tinklus nuvilnijo palengvėjimo atodūsis.
„Neprieštarauju sodrinimo teisei. Tačiau man priklauso ir kitos teisės: teisė į darbą, teisė matyti, kaip vystosi mano šalis“, – savo žinutėje rašė vienas interneto vartotojas iranietis, prisistatęs Sagharo (Sagaro) vardu.
