Iranas pagrasino per 60 dienų atnaujinti savo branduolinę programą, jeigu Europos šalys neras būdų kaip apeiti amerikiečių sankcijas ir atnaujinti įprastus prekybinius santykius.
Galbūt 2015-aisiais sudaryti branduoliniai susitarimai yra labai svarbūs, tačiau Teherano skaičiavimai vis tiek atrodo katastrofiški. Vietoje to, kad stiprintų tarptautinius ryšius ir gerintų savo reputaciją, Iranas mažina kitų valstybių pasitikėjimą ir įsipareigojimus Irano ekonomikai.
Iranas nori sukurti naują tarptautinį aljansą, kurio pagrindą sudarytų augančios Azijos šalys, norinčios apsisaugoti nuo agresyvėjančios JAV politikos.
Matyt Teheranas suvokia, kad naujasis grasinimas neįtikins sankcijas pasirašiusių Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos. Juk europiečių verslai labiau įsitvirtinę JAV rinkose nei Irano.
Europos strategijoje buvo siekiama, kad Iranas laikytųsi branduolinių susitarimų bent iki 2020-ųjų, kai JAV vyks prezidento rinkimai, kuriuose Donaldą Trumpą galėtų pakeisti patikimesnis politikas – toks, kuris laikytųsi sutarčių ir susitarimų.
Tačiau Teheranas sąmoningai pasirinko 60 dienų terminą, suvokdamas, kad Europa niekada neprieštaraus Vašingtonui.
Irano tikslas – racionaliau remti ir gauti paramos iš Rytuose esančių savo prekybos partnerių, kurie mažiau susiję su JAV. Regis, Iranas nori sukurti naują tarptautinį aljansą, kurio pagrindą sudarytų augančios Azijos šalys, norinčios apsisaugoti nuo agresyvėjančios JAV politikos. Į šį aljansą įeina Kinija, perkanti didžiulius kiekius Irano naftos, taip pat Rusija ir Indija. Pastarųjų dviejų šalių sostinėse šiomis savaitėmis lankėsi Irano užsienio reikalų ministras.
Tačiau yra rimtų priežasčių manyti, kad agresyvūs Teherano veiksmai gali atsukti prieš jį netgi artimiausius sąjungininkus. Sprendžiant iš pokalbių su aukšto rango Indijos diplomatais ir Rusijos bei Kinijos ekspertais, šios šalys jaučia gilų susirūpinimą dėl Irano prezidento H.Rouhani pasisakymų apie branduolinę programą.
Indija dėl JAV politikos gali prarasti daugiausiai. Indai iš Irano pirko naftą, kurios tarifai buvo gerokai pigesni už rinkos kursą, tačiau stojimas prieš JAV politiką galėtų kainuoti dar brangiau. Todėl Indijos naftos ministras teigia, kad jo šalis turi „tvirtą planą“, kaip reikiamosmis žaliavomis apsirūpinti iš kitų tiekėjų.
Indija turi ir kitų priežasčių, – ekonominių ir strateginių, – palaikyti gerus santykius su Iranu netgi nustojus pirkti pigią jų naftą. Turbūt svarbiausia jų yra Chabaharo uostas Irane, kuris leidžia Indijai apeiti Pakistaną prekyboje su Afganistanu.
Apžvalgininkė Anchal Vohr rašo, kad nepaisant visko, vienas aukšto rango Indijos diplomatijos šaltinis sako, kad svarbiausia prioritetas yra sustabdyti Irano branduolinę programą. Šaltinis teigė, kad Indijai „labai nepatogu“, kad JAV vienašališku sprendimu atėmė iš Indijos išimtį pirkti pigią iranietišką naftą, bet H.Rouhani komentarai „ne sumažina, o didina Indijos susirūpinimą“ dėl branduolinės programos.
Rusija savo ruožtu padėjo Iranui iš dalies atsverti JAV hegemoniją pasaulio reikaluose. Informuoti šaltiniai teigia, kad nepaisant viešų kaltinimų amerikiečiams, tikroji Kremliaus pozicija yra sudėtingesnė nei vieša retorika. Kaip teigia šaltinis, gerai išmanantis Rusijos užsienio politiką ir Irano branduolinę programą, Maskva niekada nepasitikėjo Teherano pažadais nekurti branduolinės bombos.
Kinija smarkiai palaiko Iraną. Dėl sankcijų gali išaugti šešėlinė prekyba tarp šių šalių. Vienas informuotas šaltinis teigė, esą gali padidėti naftos pirkimai per juodąja rinką, taip paliekant sankcijas ir paliekant Iranui bent du trečdalius turėto pelno.
Šaltinis sako, kad Pekinas gali taikyti ir labai kūrybiškus metodus, kaip paremti sąjungininko Teherano ekonomiką. Pavyzdžiui, pasiųsti į Iraną milijardą kinų turistų.
„Mes esame toje pačioje barikadų pusėje su JAV, kai kalbame apie Irano branduolinę programą“, – sakė šaltinis Kinijoje.
Tai, kad Irano politika ir grasinimai sukėlė nerimą jo sąjungininkams Indija, Kinijai ir Rusijai, gali būti net rimtesnis praradimas nei JAV sankcijos.
