Su didžiausia krize nuo 1979 metų islamo revoliucijos susidūręs Irano režimas reagavo puldamas: ėmė areštuoti opozicijos protestuotojus ir garsius reformų šalininkus, varžyti žiniasklaidą ir griežtai kritikuoti savo priešininkų, tarp jų – ir Vašingtono, „kišimąsi“.
Nepaisydamas valdžios taikomų griežtų priemonių, prezidento rinkimus pralaimėjęs kandidatas Miras Hosseinas Mousavis paragino šalininkus ketvirtadienį juodai apsirengus vėl išeiti į gatves ir taip išreikšti gedulą dėl protestuotojų, žuvusių per susirėmimus po penktadienio balsavimo.
Kaip pranešė liudininkai, trečiadienį tylos demonstracijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, kurie ant riešų ir galvos ryšėjo žalias – M.H.Mousavio kampanijos spalvos – juostas ir nešė transparantus su užrašais, kaltinančiais perrinktą prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą pavogus jų balsus.
Valstybinė televiziją parodė trumpą reportažą iš to protesto. Remiantis suvaržymais, kurių Irane atsirado kilus pasipiktinimo rinkimų rezultatais bangai, užsienio žiniasklaidai draudžiama skelbti informaciją apie tokius įvykius.
Per smurto protrūkį, kuris buvo didžiausias bent per dešimt pastarųjų metų, žuvo mažiausiai septyni žmonės, dar kažkiek žmonių buvo sužeisti. Kaip pranešama, po rinkimų žmonės protestavo ne tik Teherane, bet ir kituose dideliuose miestuose visoje šalyje.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Alis Khamenei sakė, jog M.Ahmadinejado varžovams pateikus oficialius skundus dėl rezultatų klastojimo svarstys galimybę iš dalies perskaičiuoti balsus.
Tačiau M.H.Mousavis trečiadienį pakartojo savo reikalavimą anuliuoti rinkimų rezultatus ir surengti naują balsavimą.
