Palestiniečių judėjimo „Hamas“ politinis lyderis Ismailas Haniyeh (Ismailas Hanijė) žuvo Teherane per smūgį, dėl kurio grupuotė apkaltino Izraelį, praėjus kelioms valandoms po to, kai per Izraelio smūgį Beiruto pietuose žuvo vienas Libano judėjimo „Hezbollah“ vadų Fuadas Shukras (Fuadas Šukras).
Regionui ruošiantis kovotojų atsakomiesiems veiksmams, Jungtinės Valstijos pareiškė, kad dirba „iš esmės visą parą“, kad būtų išvengta visuotinio karo.
Naujienų agentūra AFP pristato pagrindinius „pasipriešinimo ašies“, kuri remia „Hamas“ nuo tada, kai ši palestiniečių grupuotė spalio 7-ąją surengė išpuolį prieš Izraelį, narius.
Iranas
Nuo 1979 metų Islamo revoliucijos Iranas Palestinos valstybingumo klausimą pavertė pagrindiniu savo užsienio politikos darbotvarkėje. Jis remia ginkluotas grupuotes visame regione, kurios nuo karo Gazos Ruože pradžios puolė Izraelį.
Balandį Iranas pirmą kartą tiesiogiai atakavo Izraelio teritoriją, paleisdamas dronų ir raketų po aukų pareikalavusio smūgio į konsulinį priestatą Damaske, dėl kurio kaltinamas Izraelis.
Po kelių dienų Irano centrinėje Isfahano provincijoje nugriaudėjo sprogimai, o JAV pareigūnai pareiškė, kad Izraelis surengė atsakomąjį smūgį.
Izraelis atsisako komentuoti I. Haniyeh nužudymą, tačiau Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pagrasino griežtai atsakyti.
„Hezbollah“
Galingiausia „pasipriešinimo ašies“ grupuotė – Libano „Hezbollah“ – nuo karo Gazos Ruože pradžios beveik kasdien apsikeičia ugnimi su Izraeliu.
Praėjusią savaitę nukovus F. Shukrą, kuris, Izraelio teigimu, buvo atsakingas už smūgį Izraelio aneksuotose Golano aukštumose, kai žuvo 12 vaikų, kilo nuogąstavimų, kad bus imtasi griežtų atsakomųjų veiksmų.
„Hezbollah“, arabiškai „Dievo partija“, buvo įkurta per 1975–1990 metų Libano pilietinį karą po 1982-aisiais įvykusio Izraelio antžeminio puolimo prieš Beirutą.
Irano revoliucinės gvardijos iniciatyva sukurta grupuotė iki 2000 metų kovojo su Pietų Libaną okupavusiais Izraelio kariais.
Tai vienintelė grupuotė, kuri pasibaigus pilietiniam karui išsaugojo ginklus ir, kaip manoma, turi didesnį arsenalą nei kariuomenė.
Nuo 2006 metų, kai „Hezbollah“ vėliausią kartą buvo įsivėlusi į plataus masto karą su Izraeliu, grupuotė išplėtė ir patobulino savo arsenalą.
„Hezbollah“ vadas Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) ne kartą yra sakęs, kad pažangi jo grupuotės ginkluotė gali smogti giliai į Izraelį.
„Hamas“
Iš Musulmonų brolijos judėjimo išaugusi „Hamas“ buvo įkurta netrukus po pirmosios palestiniečių intifados, arba sukilimo, 1987-aisiais ir nuo 2007-ųjų valdo Gazos Ruožą.
Per dešimtmečius dėl Izraelio tikslinių išpuolių ji neteko daugybės politinių ir karinių lyderių, todėl jos vadovybė išsiskirstė po Siriją, Libaną, Katarą ir Turkiją.
Pastaraisiais metais grupuotė pagerino santykius su Iranu ir palaipsniui tapo kertine „pasipriešinimo ašies“ nare.
Karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai „Hamas“ kovotojai spalio 7-ąją užpuolė Izraelį. Per tą išpuolį, remiantis oficialiais Izraelio duomenimis, žuvo 1 197 žmonės, daugiausia civiliai.
Anot „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos, per Izraelio karinę kampaniją žuvo mažiausiai 39 677 žmonės.
Izraelis pažadėjo sutriuškinti „Hamas“ ir praėjusią savaitę paskelbė, kad per aviacijos smūgį liepos 13 dieną Gazos Ruože nukovė grupuotės karinį vadą Mohammedą Deifą (Mohamedą Deifą). „Hamas“ to dar nepatvirtino.
Irako „pasipriešinimo“ grupės
Kelios Irako šiitų musulmonų grupės taip pat palaiko ryšius su Iranu ir yra priešiškai nusiteikusios prieš JAV. Vašingtonas vis dar laiko savo karius Irake, kovodamas prieš musulmonų sunitų ekstremistus iš grupuotės „Islamo valstybė“ (IS).
Pirmaisiais karo Gazos Ruože mėnesiais šios ginkluotos grupuotės, sudariusios padriką aljansą, žinomą kaip „Islamo pasipriešinimas Irake“, taikėsi į šalyje esančias JAV pajėgas, parodydamos paramą palestiniečiams, o sausio pabaigoje savo išpuolius nutraukė.
Aljansas, kurio pagrindinės grupės buvo integruotos į Irako ginkluotąsias pajėgas, taip pat yra prisiėmęs atsakomybę už dronų ir raketų atakas prieš Izraelį.
Jemeno husiai
Nuo lapkričio Jemeno husių sukilėliai surengė virtinę išpuolių prieš komercinius laivus Raudonojoje jūroje ir Adeno įlankoje, kurie, jų teigimu, yra susiję su Izraeliu. Dėl šių atakų JAV ir jų sąjungininkės surengė atsakomuosius smūgius.
Sukilėliai taip pat yra prisiėmę atsakomybę už išpuolius prieš Izraelį. Kai kurie iš jų buvo bendros operacijos su Irako grupuotėmis.
Liepos 20-ąją Izraelis smogė sukilėlių kontroliuojamam Raudonosios jūros Hodeidos uostui, praėjus dienai po to, kai per husių drono ataką Tel Avive žuvo civilis.
Sukilėliai 2014-aisiais užėmė sostinę Saną ir didžiąją dalį šiaurinės šalies teritorijos, todėl Saudo Arabija kitais metais ėmėsi karinės intervencijos, kad paremtų apgultą vyriausybę.
