M.Ahmadinejadas pareiškė, kad išorinės jėgos stengiasi užkirsti kelią dviejų daugiausiai gyventojų turinčių Artimųjų Rytų šalių suartėjimui. Kairas ir Teheranas nesutarė nuo 1979 metų, kai Irane įvyko islamo revoliucija; beje, tų pačių metų vasarą Egiptas pasirašė taikos sutartį su Izraeliu.
„Visi privalome suprasti, kad vienintelė galimybė – sudaryti šį aljansą, nes tai atitinka Egipto ir Irano liaudies, taip pat kitų šio regiono valstybių interesus“, – valstybinė naujienų agentūra MENA citavo trečiadienį paskelbtus M.Ahmadinejado komentarus Egipto žurnalistams.
Abi šalys nėra atkūrusios diplomatinių santykių, kai Egipte 2011-aisiais buvo nuverstas ilgametis lyderis Hosni Mubarakas, tačiau pirmasis islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Mursi surengė M.Ahmadinejadui iškilmingą sutikimą, kai Irano vadovas antradienį atvyko į musulmonų šalių viršūnių susitikimą.
„Esama tokių, kurie siekia neleisti šioms abiem didžioms šalims suartėti, nors akivaizdu, kad šis susitikimas reikalingas dėl regiono problemų, ypač dėl Palestinos klausimo“, – pažymėjo M.Ahmadinejadas.
Egipto užsienio reikalų ministras nesureikšmino šio vizito svarbos, sakydamas naujienų agentūrai „Reuters“, kad Irano lyderis yra vienas iš kelių valstybės vadovų, iškilmingai sutiktų Kaire ir atvykusių į trečiadienį sostinėje prasidėjusį Islamo Bendradarbiavimo Organizacijos (OIC) viršūnių susitikimą.
„Taigi, tai tiesiog įprasta procedūra, ir viskas“, – aiškino jis.
Diplomatijos vadovas anksčiau patikino Persijos įlankos arabų šalis, kad Egiptas nemėgins sukelti pavojaus jų saugumui.
Tuo tarpu vyriausiasis Egipto sunitų teologas antradienį kritikavo M.Ahmadinejadą, aplankiusį istorinę Al Azharo mečetę ir universitetą, dėl Teherano požiūrio į kaimynines Persijos įlankos arabų šalis ir mėginimų stiprinti šiitų įtaką sunitiškose valstybėse.
Kaip praneša MENA, per susitikimą su Egipto žurnalistais M.Ahmadinejadas neigė kaltinimus, kad Iranas kišasi į vidaus reikalus Bahreine, kur šiitai sudaro gyventojų daugumą, tačiau juos valdo sunitų monarchų dinastija.
Trys egiptiečiai ir vienas siras buvo suimti, įtarus, kad jie ruošėsi surengti ataką prieš Irano prezidentą kitoje mečetėje, nurodė saugumo šaltiniai. Tie asmenys naktį praleido arešte, bet trečiadienį buvo paleisti, už kiekvieną sumokėjus 500 Egipto svarų (189 litų) užstatą.
Vieno Turkijos televizijos operatoriaus nufilmuotame reportaže rodytas barzdotas vyras, kuris dukart mėgino sviesti batą į M.Ahmadinejadą, kai prezidentas ėjo iš Husseino mečetės, tačiau jį sutramdė Irano lyderį sveikinantys žmonės.
Prezidentas nenukentėjo, tačiau asmens sargybiniai jį skubiai įsodino į automobilį. M.Ahmadinejadas dar spėjo pamojuoti miniai ir buvo išvežtas.
Saugumo šaltiniai sakė, kad trys suimti egiptiečiai priklauso radikaliųjų islamistų judėjimui „al Gamaa al Islamiya“, kuris buvo pradėjęs ginkluotą kovą su vyriausybe praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, tačiau perėjo prie taikios politikos, nuvertus H.Mubaraką.
Arabų pasaulyje paliesti žmogų bato padu yra didelis įžeidimas. Vienas irakietis žurnalistas 2008 metais sviedė batą į tuometį JAV prezidentą George'ą W.Bushą per spaudos konferenciją Bagdade, priversdamas Amerikos lyderį susigūžti.
Dienraštis „al Ahram“ citavo interviu su M.Ahmadinejadu, kuris sakė, kad Iranas pasisiūlė paskolinti pinigų Egiptui, nors pats yra prislėgtas tarptautinių ekonominių sankcijų dėl savo branduolinės programos.
„Anksčiau esu sakęs, kad galime pasiūlyti didelę kredito liniją broliams egiptiečiams, taip pat teikti daug paslaugų“, – sakė jis, tačiau nepaminėjo, ar sulaukė kokio nors atsakymo.
Irano prezidentas pripažino, kad jo valstybės ekonomiką veikia sankcijos, tačiau pažymėjo, jog Iranas yra „didelė ekonomika“, patirianti „teigiamų dalykų“, eksportas taip pat esą palaipsniui atsigauna.
JAV ir kitos Vakarų šalys siekia užgniaužti gyvybiškai svarbų Irano naftos eksportą, drausdamos importuoti iš šiitiškos respublikos ir ribodami jos prekių gabenimo, draudimo ir finansų kanalus.
Egiptas antradienį paskelbė, kad jo užsienio valiutos atsargos tapo mažesnės nei 15 mlrd. JAV dolerių, nors Kataras pastaruoju metu mėgino suteikti pagalbą Kairui. Ši suma prilygsta trijų mėnesių išlaidoms už prekių importą.
Turizmo sektorius taip pat smarkiai nukentėjo po sukilimo, nuvertusio autoritarinį lyderį H.Mubaraką, kai investicijų srautas išseko dėl besitęsiančio netikrumo šalies politikoje ir ekonomikoje.
M.Ahmadinejadas sakė, kad pastangose atkurti ryšius tarp abiejų šalių padaryta kukli pažanga.
„Per pastaruosius dvejus metus jokių pokyčių neįvyko, tačiau diskusijos tarp mūsų vystėsi ir augo. Jo Ekscelencija prezidentas Mohamedas Mursi aplankė Iraną ir susitiko su mumis, taip pat susitiko su Irano užsienio reikalų ministru. Mes anksčiau susisiekėme su Egiptu, siekdami sužinoti, kas vyksta dėl Sirijos reikalų“, – aiškino jis.
Kairo požiūriu, viena pagrindinių kliūčių dvišaliams santykiams atkurti yra sprendimas pavadinti vieną Teherano gatvę Egipto islamisto kovotojo, kuris 1981 metais vadovavo taikos sutartį su Egiptu pasirašiusio prezidento Anwaro Sadato nužudymui, vardu.
„Dėl tos gatvės pavadinimo arba jo atšaukimo – šie klausimai palaipsniui sprendžiami“, – pažymėjo M.Ahmadinejadas.
