H.Rouhani per televiziją sakė, kad Europa ir Jungtinės Valstijos padarė „klaidą“ reikšdamos susirūpinimą, kad šis žingsnis neva „reiškia, kad mes galime iš karto sodrinti iki 90 procentų“.
„Šiandien, panorėję, mes galime prisodrinti iki 90 procentų. Bet nuo pirmos dienos mes skelbiame ir laikomės savo žodžio: mūsų branduolinė veikla yra taikaus pobūdžio; mes nesiekiame pasigaminti branduolinę bombą“.
H.Rouhani pareiškimas nuskambėjo likus kelioms valandos iki derybų atnaujinimo Vienoje, kur bus siekiama atgaivinti 2015 metų branduolinį susitarimą, panaikinusį sankcijas Iranui mainais į jo branduolinės programos suvaržymus.
Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamas susitarimas pakibo ant plauko, kai 2018 metais iš jo vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Britanija, Prancūzija ir Vokietija išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl naujausio antradienį Irano paskelbto sprendimo pradėti urano sodrinimą iki 60 procentų. Didžiosios šalys, tikriausiai turėdamos galvoje ataką prieš branduolinį kompleksą Natanze, taip pat pabrėžė atmetančios „bet kurio veikėjo eskalacines priemones“.
Iranas sako, kad jo sprendimas padidinti urano sodrinimą yra atsakas į sekmadienį surengtą ataką prieš Irano branduolinį objektą Natanze, dėl kurios jis kaltina Izraelį.
Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo urano sodrinimą apriboti 3,67 proc., bet sausį šią ribą vienašališkai padidino iki 20 procentų.
Tačiau ketvirtadienį H. Rouhani sakė, kad Iranas gali greitai grįžti prie „visų savo įsipareigojimų“ vykdymo, kai tik amerikiečiai ir europiečiai pradės vykdyti savuosius.
