Ši rūsti kritika buvo labai neįprasta ištikimam Damasko sąjungininkui.
Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai Damasko režimą palaikančias pajėgas kaltina bent dėl dalies žudynių centriniame šalies regione esančiame Hulos mieste, sakydami, kad civilius drabužius vilkėję vyrai šaudė žmonės gatvėse ir badė moteris bei vaikus jų namuose.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ketvirtadienį perspėjo, kad civilių gyventojų žudynės, tokios, kaip praėjusį penktadienį Hulos mieste, gali įstumti Siriją į niokojamą pilietinį karą.
Tuo tarpu Sirijos vyriausybė neigė, kad jos pajėgos susijusios su šiais incidentais ir kaltino dėl jų „ginkluotus teroristus“.
Trečiadienį duodamas interviu Prancūzijos naujienų televizijai „France 24“ M.Ahmadinejadas atsisakė nurodyti, ką laiko kaltais dėl šių atakų, tačiau pridūrė: „Man atrodo neįtikėtina, kad vyriausybė imtųsi žudyti savo žmones..., (tačiau) nieko neatriboju nuo šios atsakomybės.“
„Mes (Irane) esame smarkiai dėl to nusivylę, – M.Ahmadinejadas per vertėją sakė Teherane. – Bet kuris žmogus, vykdęs šias žudynes, yra kaltas... Žmonės, atsakingi už šias žudynes, turi būti nubausti; jiems turi būti skirtos sankcijos.“
Rusija nekeis savo pozicijos dėl Sirijos, pasiduodama spaudimui
Rusijos pozicija dėl Sirijos yra „nepavaldi emocijoms“ ir nepasikeis dėl kitų šalių spaudimo, ketvirtadienį pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai.
„Rusijos pozicija gerai žinoma – ji subalansuota, nuosekli ir absoliučiai logiška“, – šalies vadovo atstovas Dmitrijus Peskovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“, komentuodamas Vakarų šalių raginimus Maskvai griežtinti pozicija Damasko atžvilgiu.
Pasak D.Peskovo, Rusijos požiūris „absoliučiai nepavaldus emocijoms, kurios vargu ar tinkamos tokioje sudėtingoje padėtyje“.
„Todėl kalbėti, kad ši pozicija keisis dėl kažkieno spaudimo, vargu ar korektiška“, – pridūrė jis.
Tikimasi, kad V.Putiną pakeisti savo požiūrį į Damaską ragins Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, su kuriais jis susitiks per savo pirmąją kelionę į užsienį po to, kai buvo prisaikdintas trečiai kadencijai Kremliuje.
F.Hollande'as ypač nuvylė Rusiją, atsisakydamas atmesti galimybę imtis karinės intervencijos, kuri turėtų padėti užbaigti Sirijoje jau beveik 15 mėnesių vykstantį konfliktą, pasak stebėtojų, nusinešusį jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Rusiją taip pat vis labiau spaudžia Vašingtonas, ragindamas bent jau palaikyti platesnes finansines sankcijas ilgametei Maskvos sąjungininkei.
Baltieji rūmai trečiadienį apkaltino Rusiją ir sankcijoms taip pat nepritariančią Kiniją „stovint klaidingoje istorijos pusėje“, ir pasiuntė JAV Iždo departamento finansinės žvalgybos vadovą į Maskvą tolesnėms deryboms.
Dar vienos žudynės galėtų įstumti Siriją į pilietinį karą, sako JT vadovas
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ketvirtadienį perspėjo, kad civilių gyventojų žudynės, tokios, kaip praėjusį penktadienį Hulos mieste, gali įstumti Siriją į niokojamą pilietinį karą.
Ban Ki-moonas pacitavo antradienį pareikštus Kofi Annano – specialiojo JT ir Arabų Lygos (AL) pasiuntinio – nuogąstavimus, kad Sirija po 108 žmonių išžudymo Huloje jau galbūt pasiekė „lūžio tašką“. Balandžio 12 dieną paskelbto ugnies nutraukimo, kuris yra numatytas K.Annano šešių punktų plane taikai atkurti, kol kas nėra laikomasi.
„Tokios civilių gyventojų žudynės, kokias matėme praėjusį savaitgalį, gali nustumti Siriją į katastrofišką pilietinį karą – pilietinį karą, po kurio šalis niekada neatsigautų“, – konferencijoje Stambule sakė JT generalinis sekretorius.
