Tvyrant visuotiniam nepasitenkinimui šis bandymas tik dar labiau izoliavo gana nuosaikių pažiūrų H.Rouhani administraciją.
Tai buvo antras kartas per visą šalies istoriją, kai šalies parlamentas pareikalavo, kad pareigas einantis prezidentas atsakytų į jo klausimus. Pirmą kartą parlamentui teisinosi buvęs griežtos linijos šalininkas prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas 2011 metais, kilus nepasitenkinimui dėl Vakarų įvestų sankcijų.
Nors H.Rouhani perspėjo, kad „žmonių ateities vaizdavimas niūromis spalvomis sukels tik dar didesnę tamsą“, balsuodami keturis kartus parlamento nariai pareiškė, kad jų neįtikino prezidento atsakymai į klausimus apie Irano ekonominį nuosmukį, silpstančią valiutą, nedarbą ir kontrabandą.
Dabar šiuos klausimus gali peržiūrėti Irano teismai, ir tai yra rimtas ženklas Irano vadovui, kad jis atsidūrė keblioje politinėje padėtyje.
„Žinoma, mes darėme ir darome klaidų“, – pripažino H.Rouhani.
Po 1979 metų Islamo revoliucijos ir ją lydėjusio JAV ambasados Teherane užėmimo Iranas sulaukė JAV sancijų. Jos dar labiau buvo sugriežtintos šio amžiaus pirmajame dešimtmetyje Vakarams sunerimus, kad vykdydamas savo branduolinę programą Iranas gali pasigaminti branduolinių ginklų. Tačiau Teheranas nuolat tai neigė sakydamas, kad jo programa yra išskirtinai taikaus pobūdžio.
2015-aisiais, po ilgiau nei dešimtmetį vykusių sunkių derybų, buvo pasirašytas susitarimas tarp Irano ir šešių didžiųjų pasaulio valstybių – Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir JAV. Tuo metu JAV prezidento pareigas ėjo Barackas Obama.
Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominių bombų, ir užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
Atšaukus sankcijas buvo panaikinta Irano finansų sistemos izoliacija, šalis pritraukė užsienio investuotojų nuo lėktuvų statytojų iki naftos kompanijų.
Tačiau gegužę jau seniai skeptiškai šį susitarimą vertinęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Amerika traukiasi iš Irano sutarties. Šis žingsnis tik dar labiau pakurstė šalies ekonomines problemas, tokias kaip masinis nedarbas, didelė infliacija ir valiutos nuvertėjimas. Dėl tų pačių problemų gruodį ir sausį Iraną krėtė H.Rouhani priešininkų inicijuoti masiniai protestai, o pavienės demonstracijos tęsiasi iki šiol.
Šį mėnesį Irano parlamentas pareiškė nepasitikėjimą H.Rouhani darbo ir finansų ministrais.
Antradienį kalbėdamas parlamente H.Rouhani sakė, kad šie protestai buvo parankūs D.Trumpui, kai jis nusprendė trauktis iš branduolinės sutarties.
„Tai suviliojo Trumpą pasakyti, kad jo nebeliks šiame susitarime“, – sakė H.Rouhani.
Tačiau nedaug įstatymų leidėjų vis tik pritarė H.Rouhani atsakymams apie sankcijas Irano bankams.
Be to H.Rouhani užsiminė apie paslaptingą „trečią būdą“ kovoti su krize, neskaičiuojant pasitraukimo iš sutarties arba pasilikimo joje. Ką turėjo galvoje, prezidentas smulkiau nepaaiškino, tačiau pareiškė, kad apie šią idėją buvo užsiminęs Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui pirmadienį.
E.Macronas pirmadienį pripažino kalbėjęs su H.Rouhani, tačiau tepasakė, kad Prancūzija, bendradarbiaudama su Britanija, Vokietija ir Europos Sąjunga, toliau sieks „išsaugoti“ Irano branduolinę sutartį.
Silpstančios H.Rouhani pozicijos yra palankios griežtą liniją palaikantiems Irano šiitų teokratams, tuo metu prezidentas patiria vis didesnį spaudimą.
Praėjusią savaitę surengtoje demonstracijoje radikalių pažiūrų dvasininkai laikė plakatą, kuriame sakoma, kad H.Rouhani derybos su Vakarais yra „jo baseinas“. Tai buvo užuomina į senus gandus, gaubiančius buvusio Irano prezidento Akbaro Hashemi Rafsanjani, H.Rouhani politinio krikštatėvio mirtį. Jo kūnas buvo rastas baseine.
„Jeigu man grasina nužudymu, nieko tokio. Nelaikau to rimtu dalyku, – sakė H.Rouhani. – Mes visi žinome, kad svajojame būti nužudyti eidami Dievo keliu.“
