V.Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.
Planuojama, kad V.Putinas su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu kalbėsis apie aktualius regiono klausimus, įskaitant konfliktą Sirijoje ir Jungtinių Tautų remiamą pasiūlymą atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą siekiant sušvelninti pasaulinę maisto krizę.
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ir kenčiant nuo Vakarų sankcijų, V.Putinas siekia sustiprinti ryšius su Teheranu – kitu griežtų JAV sankcijų taikiniu ir potencialiu kariniu bei prekybos partneriu.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos pareigūnai bent du kartus lankėsi viename aerodrome Irano centrinėje dalyje, kad apžiūrėtų bepiločius orlaivius, įskaitant kovinius dronus, kurie galėtų būti panaudoti Ukrainoje, teigė Baltieji rūmai.
Teherano Mehrabado oro uoste Iranas nutiesė ilgą raudoną kilimą V.Putinui, kurį sutiko Irano naftos ministras Javadas Owji, o vėliau Kremliaus šeimininkas išvažiavo į miestą.
Tačiau bene svarbiausia, kad kelionė į Teheraną suteiks V.Putinui galimybę susitikti su R.T.Erdoganu, kuris siekia padėti tarpininkauti derybose dėl taikaus karo Ukrainoje sureguliavimo, taip pat padėti derybose dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą atblokavimo.
Praėjusią savaitę JT, Rusijos, Ukrainos ir Turkijos pareigūnai pasiekė preliminarų susitarimą dėl kai kurių aspektų siekiant užtikrinti 22 mln. t labai reikalingų grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, dėl karo įstrigusių Ukrainos Juodosios jūros uostuose, išvežimą.
V.Putino ir R.T.Erdogano antradienio susitikimas galėtų padėti pašalinti likusias kliūtis ir tai būtų didelis žingsnis siekiant švelninti maisto krizę, nulėmusią didelį gyvybiškai svarbių prekių, tokių kaip kviečiai ir miežiai, kainų augimą.
NATO narė Turkija palaikė ar palaiko priešingas puses nei Rusija kruvinuose konfliktuose Azerbaidžane, Libijoje ir Sirijoje. Ji net pardavė ginkluotų kovinių dronų „Bayraktar“, kuriais Ukrainos pajėgos atakuoja Rusijos karius.
Tačiau Turkija neįvedė sankcijų Kremliui, todėl ji yra labai reikalinga Maskvai kaip partnerė. Turkija, kovojanti su sparčiai augančia infliacija ir sparčiu valiutos nuvertėjimu, taip pat yra priklausoma nuo Rusijos rinkos.
Šis susitikimas turi simbolinę reikšmę ir V.Putino auditorijai namuose, nes parodo Rusijos tarptautinę įtaką, nors šalis vis labiau izoliuojasi ir įsitraukia į konfrontaciją su Vakarais. Šis susitikimas vyksta kelios dienos po JAV prezidento Joe Bideno vizito į Izraelį ir Saudo Arabiją – pagrindinius Teherano varžovus.
Jeruzalėje ir Džidoje J.Bidenas ragino Izraelį ir arabų šalis pasipriešinti augančiai Rusijos, Kinijos ir Irano įtakai.
Tačiau Izraelis palaiko gerus santykius su V.Putinu, kurie yra būtini, atsižvelgiant į Rusijos buvimą Sirijoje, Izraelio šiaurės rytinėje kaimynėje ir dažname jo antskrydžių taikinyje. Tuo metu Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai atsisako pumpuoti daugiau naftos, nei numatyta jų energetikos aljanso su Maskva patvirtintame plane.
Visgi visos šios šalys, nepaisant ilgalaikės priešpriešos, galėtų sutarti dėl glaudesnio bendradarbiavimo siekiant pasipriešinti Iranui, kuris plėtoja savo branduolinę programą po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas išvedė savo šalį iš Teherano ir pasaulio galybių branduolinio susitarimo ir sugrąžino šiitiškai respublikai skaudžias sankcijas.
Derybos dėl susitarimo atgaivinimo atsidūrė aklavietėje.
„Dinamiškos diplomatijos centras“
Vakarų ir priešininkių regione į kampą įvaryta Irano vyriausybė intensyvina urano sodrinimą, tildo kitokias nuomones ir optimistiniais pareiškimais bando apsaugoti savo valiutą rialą nuo kracho. Kadangi sankcijų sušvelninimo kol kas sunku tikėtis, Irano taktinė partnerystė su Rusija tampa gyvybiškai svarbi, net jei atrodo, kad Maskva kenkia Teheranui naftos juodojoje rinkoje.
„Iranas yra dinamiškos diplomatijos centras“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė iraniečių užsienio reikalų ministras Hosseinas Amirabdollahianas. Jis pridūrė, kad per susitikimus bus „išplėtotas ekonominis bendradarbiavimas, akcentuojamas regiono saugumas ir užtikrintas maisto saugumas“.
Irano parlamento komiteto, atsakingo už nacionalinį saugumą ir užsienio politiką, narys Fadahosseinas Maleki pirmadienį pavadino Rusiją svarbiausia Irano strategine partnere, nors anksčiau dešimtmečius tvyrojo priešiškumas dėl Rusijos okupacijos Irane Antrojo pasaulinio karo metais ir atsisakymo vėliau pasitraukti.
Atvykęs V.Putinas surengė derybas su E.Raisi. Prieš tai jie buvo susitikę Maskvoje sausio mėnesį ir Turkmėnijoje birželį. Per savo penktą vizitą Teherane V.Putinas taip pat susitiks su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei, kad tęstų tai, ką Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas pavadino „pasitikėjimu grįstu dialogu“.
„Mūsų santykiai plėtojasi geru tempu“, – sakė V.Putinas prasidedant susitikimui su E.Raisi. Rusijos lyderis pažymėjo, kad Maskva ir Teheranas „stiprina savo bendradarbiavimą dėl tarptautinio saugumo ir reikšmingai prisideda prie Sirijos susitarimo“.
E.Raisi išreiškė viltį, kad V.Putino vizitas padės plėsti bendradarbiavimą regioniniais ir tarptautiniais klausimais.
Vėliau per trijų prezidentų susitikimą didžiausias dėmesys turi tekti dešimtmetį trunkančiam konfliktui Sirijoje.
Rusija į šį konfliktą įsikišo 2015 metais, veikdama drauge su Irano pajėgomis ir savo aviacija remdama B.al Assado kariuomenę.
J.Ušakovas sakė, kad šalys aptars pastangas skatinti politinį susitarimą, o R.T.Erdoganas turėtų pakartoti Turkijos grasinimus pradėti naują karinį puolimą Sirijos šiaurėje, kad atstumtų nuo savo sienos JAV remiamus Sirijos kurdų kovotojus. Ši operacija yra dalis Turkijos plano sukurti saugią zoną prie savo sienų su Sirija, turinčią paskatinti sirų pabėgėlius savanoriškai grįžti.
Perspėjimas dėl Sirijos
Anksčiau antradienį Iranas prieš trišalį susitikimą su Rusija įspėjo Turkiją, kad bet koks puolimas Sirijoje būtų „žalingas“.
Didžiausias dėmesys per trišalį viršūnių susitikimą oficialiai turi būti skirtas Sirijai, pagal „Astanos taikos procesą“ siekiant užbaigti daugiau kaip 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų valstybėje.
Ir Iranas, ir Rusija, ir Turkija dalyvauja Sirijos konflikte. Teheranas ir Maskva Sirijoje remia prezidentą Basharą al Assadą, o Ankara – sukilėlius.
Susitikimas vyks Turkijos prezidentui R.T.Erdoganui pagrasinus pradėti naują puolimą Sirijos šiaurėje prieš kurdų kovotojus.
R.T.Erdoganą, kuris į Teheraną atvyko pirmadienį vakare, antradienį Sadabado rūmų komplekse priėmė E.Raisi, o vėliau Turkijos lyderis surengė derybas su Irano aukščiausiuoju lyderiu ajatola Ali Khamenei.
Per susitikimą A.Khamenei pasakė R.T.Erdoganui, kad puolimas Sirijoje būtų „žalingas“ regionui, ir paragino šį klausimą spręsti Ankaros, Damasko, Maskvos ir Teherano derybomis.
R.T.Erdoganas šiuo klausimu vėliau kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su kolega iraniečiu ir sakė, kad kurdų kovotojai kelia „daug sunkumų“ ir Iranui, ir Turkijai.
„Turėtume solidariai, aljansu kovoti su šiomis teroristinėmis organizacijomis“, – pridūrė jis.
Prezidentai taip pat stebėjo virtinės susitarimų įvairiose srityse, įskaitant prekybą ir ekonomiką, pasirašymą.
