„Turime valdyti įtampą ir priešiškumą“ tarp Teherano ir Vašingtono, vėlai penktadienį sakė jis interviu Irano valstybinei televizijai.
Iranas ir Jungtinės Valstijos diplomatinių santykių nepalaiko nuo 1980 metų. Metais anksčiau įvyko islamo revoliucija, per kurią buvo nuverstas Vakarų remiamas šachas Mohammedas Reza (Mohamedas Reza).
2015 metais Teheranas ir pasaulio galybės sudarė svarbų susitarimą, kuriuo Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus.
Tačiau šis susitarimas greitai žlugo, o 2018 metais Jungtinėms Valstijoms vienašališkai iš jo pasitraukus, įtampa vėl padidėjo.
„Užsienio politikoje mūsų pareiga yra kiek įmanoma sumažinti šio priešiškumo kainą ir sumažinti jo daromą spaudimą tautai“, – sakė A. Aragchi, kuris buvo vienas iš pagrindinių 2015-ųjų susitarimo derybininkų.
Jis pridūrė, kad Irano užsienio politikoje pirmenybė bus teikiama kaimyninėms valstybėms ir Afrikos šalims, taip pat Kinijai ir Rusijai.
A. Araghchi kritikavo Europos šalis už tai, kad jos pastaraisiais metais, anot jo, vykdė priešišką politiką Irano atžvilgiu.
Jis sakė, kad jos prioritetu taps tik tada, kai „atsisakys savo neteisingos ir priešiškos politikos“.
Interviu metu ministras pareiškė, kad Teheranas bet kokiomis aplinkybėmis tvirtai remia vadinamąją pasipriešinimo ašį – su Iranu susijusių ginkluotų grupuočių tinklą Artimuosiuose Rytuose, besipriešinančių Izraeliui.
A. Araghchi naujuoju Irano užsienio reikalų ministru tapo po to, kai trečiadienį šalies parlamentas nubalsavo už naująjį ministrų kabinetą, kurį pristatė reformistas prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas).
M. Pezeshkianas pasisakė už atviresnį Iraną, tačiau kai kurie iraniečių reformistų stovyklos nariai jį kritikuoja už tai, kad į jo naująją vyriausybę įtraukta nepakankamai moterų.
Antradienį jis paskyrė Shiną Ansari (Šiną Ansari) savo viceprezidente, atsakinga už aplinkosaugą – tai trečioji moteris, užėmusi šias pareigas po 1979 metų islamo revoliucijos.
