Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos parengta rezoliucija rodo jų augančią nekantrybę, diplomatams perspėjant, kad laiko išgelbėti istorinį paktą lieka vis mažiau.
Vienoje nuo pirmadienio iki penktadienio posėdžiauja Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) Valdytojų taryba.
Jei rezoliucija, kuria Iranas raginamas „visapusiškai bendradarbiauti“ su TATENA, bus priimta, tai bus pirmasis nuo 2020 metų birželio toks dokumentas, smerkiantis Irano elgesį.
Derybos dėl branduolinio susitarimo atgaivinimo prasidėjo 2021 metų balandį. Jų dalyviai siekia įtikinti Jungtines Valstijas sugrįžti į susitarimą, o Iraną – apriboti savo intensyvėjančią branduolinę veiklą.
2015 metais pasiektas istorinis susitarimas, kuriuo Teheranui buvo pažadėtos švelnesnės sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, pradėjo byrėti 2018 metais, kai tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš jo išvedė savo šalį.
Pastaraisiais mėnesiais derybos dėl susitarimo atgaivinimo įstrigo.
Derybas koordinuojantis ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis šį savaitgalį per „Twitter“ įspėjo, kad galimybė grįžti prie susitarimo „mažėja“.
„Tačiau mes vis dar galime tai padaryti įdėję papildomų pastangų“, – pabrėžė jis.
„Pasiųsti žinią“
Praėjusio mėnesio pabaigoje paskelbtoje ataskaitoje TATENA nurodė, kad vis dar turi „neišaiškintų“ klausimų dėl prisodrinto urano pėdsakų. Jų buvo aptikta trijose vietose, kurių Iranas nedeklaravo kaip objektų, kur vykdoma branduolinė veikla.
Šiitiška respublika įspėjo, kad „bet kokie politiniai veiksmai“ iš Jungtinių Valstijų ir vadinamosios E3 grupės, vienijančios Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, „neabejotinai išprovokuos proporcingą, veiksmingą ir neatidėliotiną atsaką“.
„Tie, kas TATENA stumia prieš Iraną nukreiptą rezoliuciją, bus atsakingi už visas pasekmes“, – sekmadienį „Twitter“ parašė iraniečių užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas.
Ginklų kontrolės asociacijos ekspertė Kelsey Davenport naujienų agentūrai AFP sakė, kad rezoliucija yra „būtina, norint pasiųsti žinią, kad kliūčių sudarymas agentūrai ir įsipareigojimų dėl garantijų nevykdymas turi pasekmių“.
„Iranui nėra jokio pateisinimo dėl to, kad jis ir toliau prasmingai nebendradarbiauja su agentūra atliekant tyrimą“, – pareiškė K.Davenport.
Kinija ir Rusija, kurios kartu su Didžiąja Britanija, Prancūzija ir Vokietija irgi yra branduolinio susitarimo su Iranu šalys, įspėjo, kad bet kokia rezoliucija gali sutrikdyti derybų procesą.
Rusijos ambasadorius prie JT Vienoje Michailas Uljanovas paragino ES „imtis papildomų diplomatinių pastangų“.
Sekmadienį jis paskelbė „Twitter“, kad laukia „įtemptas“ Valdytojų tarybos posėdis.
Ukrainos šešėlyje
Tačiau, pasak Tarptautinio Irano studijų instituto „Rasanah“ asocijuoto tyrėjo Clemen'to Therme'o, net ir esant įtemptai atmosferai, mažai tikėtina, kad derybos žlugs.
„Atsižvelgdami į karą Ukrainoje, europiečiai nėra pasirengę sukelti naują krizę dėl Irano, nes jie jau sprendžia krizę dėl Rusijos, vasarį įsiveržusios į kaimyninę šalį“, – sakė mokslininkas.
Pasak jo, rezoliucija galėtų būti suformuluota „taip, kad neuždarytų durų tolesnėms deryboms“.
Pagrindinė kliūtis yra Teherano reikalavimas, kad Vašingtonas išbrauktų Islamo revoliucinės gvardijos korpusą (IRGC), ideologinę Irano kariuomenės dalį, iš savo teroristinių grupuočių sąrašo.
JAV prezidento Joe Bideno administracija atsisako žengti tokį žingsnį, artėjant lapkritį vyksiantiems įtemptiems kadencijos vidurio rinkimams.
„Politinė kaina, kurią J.Bidenas sumokėtų už sankcijų IRGC panaikinimą, yra didelė, tačiau ji nublanksta, palyginti su branduolinį ginklą turinčio Irano grėsme“, – sakė K.Davenport.
Anot jos, J.Bideno administracija „turėtų dvigubai daugiau koncentruotis į kitus kūrybingus pasiūlymus, kad derybos atsinaujintų“.
Remiantis naujausia TATENA ataskaita, šiitiška respublika šiuo metu turi 43,1 kg iki 60 proc. lygio prisodrinto urano.
Prisodrinus uraną iki 90 proc., iš jo per mažiau nei 10 dienų būtų galima pagaminti bombą, praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje perspėjo K.Davenport.
„Ginklui pagaminti vis tiek prireiktų vienerių ar dvejų metų, tačiau šį procesą būtų sunkiau aptikti ir sutrikdyti, kai Iranas perkeltų ginklams tinkantį uraną iš savo deklaruotų sodrinimo objektų“, – nurodė ekspertė.
Iranas visuomet neigė, kad nori pasigaminti branduolinį ginklą.
