„Tai istorinė akimirka, kai pagaliau galime pasveikinti Bulgariją ir Rumuniją“, – sakė Vengrijos vidaus reikalų ministras Sandoras Pinteris (Šandoras Pinteris), kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.
Bulgarija ir Rumunija ketvirtadienį sveikino šį žingsnį.
„Tai istorinis sprendimas, žymintis šių dviejų šalių priėmimo į ES laisvo judėjimo erdvę – svarbaus tikslo ir Bulgarijai, ir Rumunijai nuo pat jų įstojimo į Europos Sąjungą – proceso pabaigą“, – sakoma bendrame Sofijos ir Bukarešto pareiškime.
Abi šalys, ES narėmis tapusios 2007 metais, kovą iš dalies buvo integruotos į laisvo judėjimo erdvę, sudarant sąlygas kelionėms oru ir jūra be patikrinimų prie sienos.
Tačiau Austrija dėl susirūpinimo migracija trukdė visiškai jų integracijai ir sausumos keliuose kontrolė dar buvo vykdoma.
Pirmadienį Viena paskelbė, kad nenaudos savo veto per ES ministrų ketvirtadienio susitikimą, tad Bulgarija ir Rumunija gali tapti visateisėmis narėmis 2025 metų sausio 1-ąją.
Bukareštas ir Sofija įvykdė visus 2010 metais Briuselio nustatytus techninius reikalavimus, bet daugiau kaip dešimtmetį laukė, kol galės prisijungti prie Šengeno erdvės, nes įvairios šalys narės blokuodavo jų prisijungimą.
Nuo 2022-ųjų jų stojimui trukdė Austrija. Ji daug metų skundėsi, kad dėl prastai saugomų išorinių Šengeno erdvės sienų turi priimti neproporcingai daug nelegalių imigrantų.
Savo prieštaravimą Viena atšaukė šioms trims šalims Budapešte pasirašius „sienų apsaugos paketo“ susitarimą. Pagal jį numatoma bendrai dislokuoti pasieniečius prie Bulgarijos ir Turkijos sienos, laikinai vykdyti kontrolę prie sienų sausumos maršrutuose, sakė austrų vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris.
1985 metais sukurta Šengeno erdvė šiuo metu apima 29 šalis – 25 iš 27 ES narių ir Šveicariją, Norvegiją, Islandiją bei Lichtenšteiną.
Tai didžiausia pasaulyje erdvė be kontrolės prie vidinių sienų. Joje laisvai keliauti gali daugiau kaip 400 mln. žmonių.
