A.Beliackis tvirtina į Lietuvą atvykęs dėl čia vyksiančio žmogaus teisių gynėjų susitikimo, tačiau kartu pasinaudojo proga papasakoti, kaip buvo paleistas, pakalbėjo apie pokyčius Baltarusijoje ir išdėstė savo nuomonę apie tai.
Žmogaus teisių gynėjas įsitikinęs, kad Lietuvos atskleista informacija neturėjo esminės įtakos jį įkalinant. „Ne Lietuvos valdžia mane pasodino į kalėjimą, o Baltarusijos. Mus stebėjo visus 2010 metus, prieš Prezidento rinkimus. Taip norėta apriboti Baltarusijos visuomenės veiksmus, įbauginti. Todėl ir pradėtas šitas teisminis procesas prieš mane“, – kalbėjo A.Beliackis.
Jis atskleidė po praleistų kalėjime trejų metų iki paskutinės akimirkos nesitikėjęs, kad jį išleis. Tačiau A.Beliackis į laisvę išėjo pačią pirmą dieną, kai įsigaliojo įstatymas „Dėl amnestijos, susijusios su 70-mečiu Baltarusijos išlaisvinimo nuo nacių okupantų“. „Treji metai praėjo lyg ir greitai, lyg ir tęsėsi ilgai. Tai toks dviprasmis jausmas – kiekviena diena buvo ilga, bet atsigręžus atgal atrodo, jog viskas baigėsi labai greitai. Man labai padėjo paprastų žmonių parama, nuolat gaudavau laiškų, iš viso jų atkeliavo net 30 tūkst. Gaudavau ir iš Lietuvos – iš paprastų žmonių, net vaikų“, – pasakojo A.Beliackis.
Daugiau nei tūkstantį dienų kalėjime praleidęs buvęs politinis kalinys sakė esąs tikras, kad jį išleido dėl politinio spaudimo Baltarusijos valdžiai – tiek vietos opozicijos politikų, tiek ES šalių. Tačiau tai esą tik pirmas žingsnis – toliau laukiama kitų politinių kalinių paleidimo, o jų Baltarusijos kalėjimuose dar yra.
„Politiniai kaliniai nelaikomi taip pat, kaip kiti kaliniai. Buvome visiškai izoliuoti, neturėjome jokių kontaktų, negalėjome kalbėtis su žmonėmis, jei pavykdavo pasikalbėti su kitais kaliniais, jie paprasčiausiai būdavo tuoj pat iškeliami. Atmosferą kontroliavo kolonijų darbuotojai, bet tai nebuvo jų iniciatyva, o jiems tai būdavo liepiama iš aukščiau. Izoliacija taikoma visiems politiniams ryšiams. Kolonijos darbuotojai tikrai atsikvėpė, kai mane išleido, nes aš buvau tikra problema kolonijos darbuotojams. Jiems to nereikia“, – kalbėjo A.Beliackis.
Neseniai į laisvę išėjusio žmogaus teisių gynėjo manymu, tai tik pirmas žingsnis ir dar laukiama tolesnių žingsnių, kad būtų galima kalbėti apie atviresnį Baltarusijos dialogą su ES. „Norime turėti šalį be politinių kalinių, tai esminis mūsų tikslas. Man ir mano šeimai tai gera žinia, kad esu laisvėje, bet normaliam dialogui su ES laikas dar neatėjo“, – įsitikinęs A.Beliackis.
Žmogaus teisių gynėjas patikino toliau tęsiąs savo veiklą ir neketinąs palikti Baltarusijos. Jam teks kartą per mėnesį susitikti su milicijos pareigūnais.
Vilniuje A.Beliackis jau susitiko su Vilniaus meru Artūru Zuoku, ketina apsilankyti Užsienio reikalų ministerijoje, susitikti su kai kuriais Seimo nariais.
A.Beliackis iš kalėjimo Baltarusijoje buvo išleistas birželio 21 dieną, kai įsigaliojo įstatymas „Dėl amnestijos, susijusios su 70-mečiu Baltarusijos išlaisvinimo nuo nacių okupantų“. Žinomas baltarusių žmogaus teisių gynėjas buvo sulaikytas 2011 m. rugpjūčio 4 d. ir laikytas įkalintas 1052 dienų.
A.Beliackis yra žmogaus teisių gynimo organizacijos „Viasna“, padedančios politinių represijų aukoms, lyderis. Jis yra gavęs kelis garbingus Europos apdovanojimus ir kelis kartus nominuotas Nobelio taikos premijai.
Žmogaus teisių gynėjas buvo sulaikytas 2011 metų rugpjūčio pradžioje Minske ir lapkritį nuteistas kalėti 4,5 metų griežto režimo pataisos kolonijoje, nes buvo pripažintas kaltu nesumokėjęs mokesčių už lėšas, laikytas užsienio bankų (Lenkijos ir Lietuvos) sąskaitose. A.Beliackis šias lėšas planavo naudoti pagalbai nukentėjusiems nuo represijų, tačiau negalėjo oficialiai įregistruoti savo organizacijos Baltarusijoje.
Duomenis apie A.Beliackio sąskaitas Minskui perdavė Lenkijos prokuratūra ir Lietuvos Teisingumo ministerija. Vilnius ir Varšuva vėliau šį žingsnį pripažino klaida ir atsiprašė A.Beliackio artimųjų.
