Šeštą valandą ryto Centriniame kalėjime šeši vyrai gėrė alkoholį. Apsaugos čia niekas nebijo – neretai naktį su 400 kalinių lieka vos vienas prižiūrėtojas. Tarp dviejų sugėrovų kilo konfliktas, į kurį įsikišo ir kiti kameros gyventojai. Viskas baigėsi tuo, kad vienas iš kalinių buvo itin žiauriai sumuštas. Pagalbos jis sulaukė tik kitos dienos pusiaudienį, nes iki tol niekas nepastebėjo jo sužeidimų. Po keturių dienų už narkotikų vartojimą ir platinimą kalėjęs vyras ligoninėje mirė.
Dėl jo nužudymo toje pačioje kameroje kalėjęs kitas kalinys buvo nuteistas. Miręs kalinys buvo vienas iš keturių, kurie oficialiai per pastaruosius penkerius metus buvo nužudyti Latvijos kalėjimuose. Dar vieną kalinį mirtinai sumušė Daugpilio kalėjimo prižiūrėtojai. Kitų dviejų mirčių tyrimai iki šiol nėra baigti.
Kaip teigiama „Re:Baltica“ tyrime, panaši situacija Lietuvoje, kur kasmet kalėjimuose nužudoma po vieną žmogų. Estijoje vienas kalinys nužudytas per penkerius metus.
Mirtis yra matoma prievartos kalėjimuose apraiška. Nematomi yra sunkūs kūno sužalojimai, seksualiniai užpuolimai ir išprievartavimai, grasinimai. Taip tikina svarbiausia kalėjimus kontroliuojanti institucija Europoje – Kankinimų užkardymo komitetas.
„Tik šiam komitetui ir kontrolieriams dar rūpi prievarta kalėjimuose. Kaliniai apie tai kalbėti bijo, atsakingos institucijos apsimeta, kad nieko nevyksta. Per beveik 25 metus nepriklausomos Latvijos metų taip ir nepavyko išnaikinti iš kalėjimo sovietinės tvarkos. Kalėjimai Latvijoje vadinami kankinimo, o ne pataisos įstaigomis.
Mirtis yra matoma prievartos kalėjimuose apraiška. Nematomi yra sunkūs kūno sužalojimai, seksualiniai užpuolimai ir išprievartavimai, grasinimai.
2012 metais Latvijos įkalinimo įstaigose buvo dukart daugiau kalinių, nei vidutiniškai ES, ir penkis kartus daugiau nei Norvegijoje. Latvijoje ir Estijoje dažniausiai skiriamos 5-10 metų bausmės, o ES – nuo metų iki trejų.
Net 51 proc. bausmę atlikusių kalinių Latvijoje per dvejus metus vėl nusikalsta. Dažniausiai tai – jauni vyrai, kurie išėję iš kalėjimų nesugebėjo prisitaikyti. Tad situacija paradoksali: kol visuomenė galvoja, kad ilgos įkalinimo bausmės didina saugumą, išties taip „gimsta“ recidyvistai.
Visuomenė nelinkusi susimąstyti, kad įkalinimu niekas nesibaigia. Svarbiausia – kur pateks išėjęs kalinys. Ir vargu ar kas nors laukia grįžtančio to, kuris savo bausmę atliko nežmoniškomis sąlygomis ir išmoko dar baisesnių dalykų. Juk realią bausmę kalėjime atlikęs uogienės vagis kitą kartą jau gali dalyvauti ginkluotame užpuolime, o tada jau ir tapti žmogžudžiu. Tokių istorijų – begalė.
Latvijos kalėjimuose kali 5-6 tūkst. žmonių, o dėl smurto kasmet pradedama vos 16 baudžiamųjų bylų, o štai Estijoje – net 80. Ir iš jų net 90 proc. nutraukiamos, neradus įkalčių.
