Pasak Ispanijos vyriausybės delegacijos Meliljoje atstovų, „didelis antplūdis“ migrantų – daugiau kaip 300 – bandė perlipti tvorą 6 val. 50 min. vietos (7 val. 50 min. Lietuvos) laiku, o 238 iš jų tai pavyko. Pasak atstovų, visi į Melilją patekę migrantai yra vyrai.
Incidentas įvyko praėjus dviem mėnesiams po to, kai beprecedentis migrantų srautas – apie 10 tūkst. žmonių – suplūdo į Ispanijos kitą Šiaurės Afrikos anklavą, Seutą. Tuomet diplomatinė krizė Madrido ir Rabato santykiuose paaštrėjo.
Pasak pareigūnų, migrantai sėkmingai perlipo tvorą pasitelkę specialius „kablius“, nors pasienyje buvo taikomos tam tikros „įsibrovimo prevencijos“ priemonės.
Dėl tų kablių trys Civilinės gvardijos pareigūnai buvo „nesunkiai sužeisti“, nurodė tarnybos.
Atvykėliai buvo nugabenti į priėmimo centrą, kur jie karantinuosis pagal kovos su COVID-19 taisykles.
Nuo gegužės vidurio šimtai migrantų mėgino prasiveržti pro Maroko pasienio tvorą į Melilją. Beveik 300 iš tų asmenų pavyko tai padaryti.
Po ketvirtadienio incidento tas skaičius perkopė 500.
Melilja ir Seuta turi vieninteles Europos Sąjungos sausumos sienas su Afrika, todėl daug migrantų per šias teritorijas bando patekti į Europą.
Jie arba plaukia palei pakrantę, arba perlipa pasienio tvoras, arba slepiasi transporto priemonėse, nors tokie bandymai pasiekti Europą gali būti pavojingi gyvybei.
Tūkstančiai migrantų, įskaitant šimtus nepilnamečių be suaugusiųjų palydos, atvyko į Seutą gegužės viduryje, tarp Ispanijos ir Maroko kilus diplomatiniam ginčui dėl Vakarų Sacharos, aštuntajame dešimtmetyje Rabato aneksuotos teritorijos, ateities.
Madridas supykdė Maroką savo sprendimu leisti Vakarų Sacharos nepriklausomybės lyderiui Brahimui Ghali gydytis Ispanijoje, o neteisėtą sienos kirtimą daugelis laiko baudžiamuoju Rabato žingsniu.
Nors POLISARIO lyderis išvyko iš Ispanijos birželio 2 dieną, dvišaliai diplomatiniai santykiai lieka įtempti.