„Rusijos Federacija visiškai neketina peržiūrėti savo teritorinių vandenų, ekonominės zonos, kontinentinio šelfo už žemyno ribų ir pasienio linijos pločio Baltijos jūroje“, – sakė Rusijos pareigūnas.
Jį naujienų agentūra „Interfax“ įvardijo kaip karinį diplomatinį šaltinį, pareigūno pavardė nenurodoma.
Praėjus kiek laiko po šio pranešimo, suomių nacionalinis transliuotojas „Yle“ nurodė, kad informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės dingo.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams teigė, kad šiame žingsnyje nėra „nieko politinio“, „nors politinė situacija nuo 1985 metų, kai buvo demarkuoti Rusijos teritoriniai vandenys, labai pasikeitė“.
„Matote, koks šiuo metu yra konfrontacijos lygis, ypač Baltijos regione. Dėl to reikia, kad atitinkamos institucijos imtųsi atitinkamų priemonių mūsų saugumui užtikrinti“, – dėstė jis.
Leidinys „The Moscow Times“ antradienio vakarą pranešė, pagal pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą, Kremlius ketina dalį Baltijos jūros ploto į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis.
Kaip nurodoma Rusijos teisės aktų sistemoje, projektas šiuo metu derinamas. Planuojama, kad jis įsigaliotų nuo 2025 metų sausio.
Šalies Gynybos ministerijos parengtame projekte tvirtinama, jog jūrinę sieną ketinama keisti, kadangi sienos buvo nustatytos remiantis XX a. vidurio žemėlapiais ir „visiškai neatitinka šiuolaikinės geografinės situacijos“. Projekte teigiama, kad Rusijos Federacijos bazinė linija Suomijos įlankoje nesitęsia ir neužsidaro Rusijos teritorija, o tai neleidžia Maskvai nustatyti šalies vidaus vandenų išorinės sienos.
Vadina provokacija
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad po žiniasklaidos pranešimų šį klausimą Lietuva iškėlė NATO.
„Galimas dalykas, kad tai yra platesnio masto Rusijos veiksmų prieš NATO dalis ir tokios žinios mus tikrai suneramino ir net nepatvirtinta informacija taip pat yra informacija“, – žurnalistams Ignalinoje trečiadienį sakė šalies vadovas.
„Pirmiausia, įsitikinkime, apie kokio lygio dokumentą čia kalbame, informacija nepatvirtinta, kol kas ji pusiau gandų lygio“, – pažymėjo šalies vadovas.
G.Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva 1997 metais su Rusija yra pasirašiusi sutartį dėl valstybės sienos, kuri įsigaliojo 2003 metais ir „bet koks sutarties sąlygų keitimas būtų vienašališkas tarptautinės sutarties laužymas“.
„Štai, kodėl Lietuvos atstovas NATO Deividas Matulionis šįryt neformaliame ambasadorių susitikime išreiškė mūsų susirūpinimą ir pateikė jį kitiems sąjungininkams. Kiek žinau, formalus posėdis įvyks popietę, tokia mūsų reakcija“, – kalbėjo jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija tai pavadino provokacija.
„Tokie Rusijos Federacijos veiksmai vertinti kaip sąmoninga, kryptinga, eskalacinė provokacija, siekiant bauginti kaimynines valstybes ir jų visuomenes. Tai dar vienas įrodymas, Rusijos agresyvi ir revizionistinė politika kelia grėsmę kaimyninių valstybių ir visos Europos saugumui“, – rašoma trečiadienį Lietuvos URM išplatintame pranešime.
Tokios pat nuomonės laikosi ir seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija pavadinusi įtampos didinimu. Ji nurodė, kad šiuo metu situacija analizuojama kartu su sąjungininkais.
Rusija šiuo metu tęsia agresiją prieš Ukrainą, Vakarai teigia, kad ji gali rengti ir sabotažo aktus Europoje.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad Rusija gali mėginti provokuoti ir testuoti Vakarų reakciją, tačiau su išvadomis nereikia skubėti.
„Nėra jokio pagrindo daryti toli aprėpiančių nerimastingų išvadų reaguojant į tokius reguliariai įvairiomis formomis pasikartojančius hibridinius veiksmus. Jei Rusija kada nors grasins peržiūrėti sienas, tai nebus vien Lietuvos ar Suomijos dilemos. Tai – NATO sienos“, – feisbuke rašė L.Kojala.
Vytauto Didžiojo teisės fakulteto dekanas prof. Dainius Žalimas 15min redakcijai tvirtino, kad planai peržiūrėti sienas „būtų pasikėsinimas į Lietuvos teritorinį vientisumą arba į išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentino šelfo neliečiamybę, kadangi 1997 m. Lietuva su Rusija yra sudariusi tiek sutartį dėl valstybės sienos sausumoje ir teritorinėje jūroje, tiek dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo“.
Tarptautinės teisės ekspertas paaiškino, kad šioms sutartims yra taikomas sienų neliečiamumo principas, todėl jos „vienašališkai negali būti keičiamos“.
Suomija: veikiame ramiai
Suomių prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ rašė, kad šalies pareigūnai tiria informaciją apie planus keisti jūrines sienas Suomijos įlankoje ir kad „Rusija šiuo klausimu su Suomija nesusisiekė“.
„Suomija veikia kaip visada: ramiai ir remdamasi faktais“, – aiškino šalies vadovas.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen „X“ pareiškė, kad Rusija turėtų laikytis Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos, ir teigė, kad Rusija sėja sumaištį.
„JT jūrų teisės konvencijoje yra nuostatų dėl pakrantės valstybių jūrinių zonų nustatymo; įskaitant jų persvarstymą. Manome, kad Rusija, kaip Konvencijos šalis, imsis atitinkamų veiksmų. Reikėtų nepamiršti, kad sumaišties kėlimas taip pat yra hibridinė įtaka. Suomija nebus sutrikdyta“, – rašė ji.
Vėliau, lankydamasi Valimos pasienio poste, E.Valtonen ramino, kad nėra pagrindo įžvelgti jokių provokacijų, susijusių su galimais Rusijos ketinimais keisti jūrines sienas, juolab kad, anot jos, kol kas nėra oficialios informacijos apie rusų ketinimus.
„Tai, kad mes keliame didelį triukšmą dėl kažko, kam to visai nereikia, gali tik pasitarnauti kaimynui į Rytus“, – E.Valtonen citavo suomių nacionalinis transliuotojas „Yle“.
„Mūsų nacionaliniuose teisės aktuose taip pat numatyta, kad laikas nuo laiko, galbūt kas 30 metų, jūrų teritorijų sienos yra tikrinamos ir, jei reikia, keičiamos“, – sakė ministrė.
Tuo tarpu Suomijos tarptautinių reikalų instituto atstovas Arkadijus Mosheesas, kurį cituoja suomių leidinys „Helsingin Sanomat“, ironiškai priminė vieną precedentą iš praeities: „Verta prisiminti, kad 2015 m. Rusija pareiškė, jog jai priklauso Šiaurės ašigalis ir aplinkinės teritorijos“.
Pasak jo, anuomet Rusija pateikė paraišką Jungtinėms Tautoms, kurioje reikalavo 1,2 mln. kvadratinių kilometrų teritorijos aplink Šiaurės ašigalį.
„Paraiška nebuvo pripažinta ir praktiškai visas reikalas buvo pamirštas“, – pabrėžė A.Moshesas.