Moldova, ilgą laiką besiblaškanti tarp Vakarų ir Rusijos įtakos, gegužės 29 dieną iš šalies išsiuntė penkis rusų diplomatus.
Nors sprendimas nebuvo paaiškintas, premjeras Pavelas Filipas teigė, kad jo vyriausybė tam turėjo „gerų priežasčių“.
Anot „Reuters“ šaltinių, diplomatai buvo išsiųsti įtarus, kad jie yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) agentai. Manoma, kad jie verbavo kovotojus iš Gagaūzijos – autonominio regiono šalies pietuose.
Čia gyvena prorusiškai nusiteikusi ir tolesnei integracijai Europos Sąjungoje (ES) besipriešinanti etninių turkų populiacija.
Šaltinis Moldovos vyriausybėje ir diplomatiniai šaltiniai iš Kišiniovo, įvertindami informacijos jautrumą, nepanoro atskleisti savo tapatybių. Šaltiniai neatskleidė, kokiu būdu rusai verbavo kovotojus ir kiek jų buvo užverbuota.
„Reuters“ negalėjo nepriklausomai patvirtinti kaltinimų dėl šių rusų veiksmų.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas tokius įtarimus pavadino „tuščiais gandais“ sakydamas, kad jie neparemti jokiais faktais.
„Kažkas sąmoningai bandė pakelti propagandos bangą, – G.Karasiną citavo RIA naujienų agentūra. – Tie žmonės (diplomatai) vykdė savo oficialias pareigas.“
G.Karasinas: „Kažkas sąmoningai bandė pakelti propagandos bangą. Tie žmonės vykdė savo oficialias pareigas.“
Rusijos gynybos ministras išvis neatsakė į prašymą pakomentuoti šiuos kaltinimus.
Moldovos užsienio reikalų atstovė spaudai, paklausta, ar iš šalies išsiųsti kandidatai yra GRU agentai, taip pat susilaikė nuo tolesnių komentarų.
Nuo 2014-ųjų Rytų Ukrainoje vykstančiame kare tarp ukrainiečių pajėgų ir prorusiškų sukilėlių žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Nors Maskva politiškai remia sukilėlius, rusai nuolat neigia Vakarų kaltinimus, kad separatistus aprūpina ginkluote ir į pagalbą siunčia karius.
Sukarinta treniruočių stovykla
Moldovos žvalgyba mano, kad Gagaūzijoje užverbuoti kovotojai pirmiausia buvo siunčiami į karinę treniruočių stovyklą Rostovo regione, esančiame pietinėje Rusijos dalyje.
Šaltiniai stovyklos neįvardijo. Remiantis „Reuters“ ir Rusijos žiniasklaidos surinktais įrodymais, Maskva kovotojus, vėliau išsiųstus į Rytų Ukrainą, rengė bent dviejose Rostove esančiose stovyklose.
Buvęs Rusijos kariuomenės artilerijos karininkas „Reuters“ teigė matęs apie 200 žmonių, apsirengusių kamufliažiniais drabužiais, tačiau ne Rusijos kariuomenės uniformomis.
Šie žmonės buvo pastebėti 2014-aisiais Rostove, kai Rytų Ukrainoje jau vyko žiaurūs mūšiai.
Tą patvirtino kazokų, Rusijos sukarintos grupuotės, narys. Jis 2015-ųjų pradžioje „Reuters“ teigė, kad į Ukrainą siunčiami savanoriai šioje vietovėje treniravosi kartu su Rusijos kariuomene.
Informaciją apie Ukrainoje kovojančius savanorius iš Gagaūzijos Moldovos pareigūnams perdavė Ukrainos valstybinė saugumo tarnyba (SBU), renkanti žvalgybinę informaciją apie separatistų gretose kovojančius asmenis.
Trys šaltiniai sakė, kad informaciją apie Ukrainoje kovojančius savanorius iš Gagaūzijos Moldovos pareigūnams perdavė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), renkanti žvalgybinę informaciją apie separatistų gretose kovojančius asmenis.
Pasinaudoję SBU suteikta informacija Moldovos pareigūnai galėjo susekti, suimti ir apklausti iš konflikto grįžtančius Gagaūzijos kovotojus. Šaltinių teigimu, kai kurie iš jų tapo informatoriais.
SBU, sulaukusi „Reuters“ klausimų, ar ji perdavė Moldovai informaciją apie kovotojus Rytų Ukrainoje ir ar žino, kodėl rusų diplomatai buvo išsiųsti iš šalies, atsakė: „Ukrainos saugumo tarnyba neturi šios informacijos.“
Kai Kišiniove į valdžią atėjo už Vakarus pasisakantys politikai, Moldovos ir Rusijos santykiai šiek tiek atšalo. Kai Kišiniovas pasirašė susitarimą su ES 2014-aisiais, Rusija sustabdė Moldovos produkcijos importą.
Vis dėlto Rusija užmezgė tiesioginius ryšius su Gagaūzija. Irina Vlah, 2015-aisiais išrinkta regiono lydere ir siekianti artimesnių santykių su Rusija, šių metų sausį apsilankė Kremliuje ir susitiko su Vladimiru Putinu.
„Gagaūzijos žmonės žvelgia į Rusiją su palankumu“, – tuomet sakė I.Vlah.
