Kaip ir daugelis Vakarų žurnalistų, vizų neturėjęs ketvertukas į sukilėlių kontroliuojamą rytinę Libijos dalį pateko per Egipto sieną. Juos Adžabijos mieste sulaikė Muamarui Kadhafi lojalios pajėgos, rašo „The New York Times“.
Sulaikytieji žurnalistai buvo „The Times“ Beiruto biuro vadovas Anthony Shadidas, gavęs dvi Pulitzerio premijas už tarptautinius reportažus, didelės patirties fiksuojant karinius konfliktus turintys fotografai Tyleris Hicksas ir Lyndsey Addario, bei žurnalistas Stephenas Farrelas. Pastarasis jau turi nemalonios patirties – 2009-aisiais Afganistane vyras buvo patekęs į talibų nelaisvę, iš kurios jį išvadavo britų pajėgos.
Po to, kai „The New York Times“ darbuotojai praėjusį antradienį pranešė praradę kontaktą su žurnalistais, M.Kadhafi vyriausybė pareiškė, kad, jeigu ketvertas pateko į Vyriausybės pajėgų rankas, jie bus saugūs ir į laisvę grįš sveiki.
Pagelbėjo Turkija
„Esame skolingi Turkijos vyriausybei, kuri mūsų vardu įsikišo, išlaisvino žurnalistus ir nugabeno juos į Tunisą. Taip pat mums padėjo JAV ir Jungtinės Karalystės diplomatai“, – sakė „The Times“ vykdantysis redaktorius Billas Kelleris.
Savo ruožtu saugioje vietoje atsidūrę žurnalistai papasakojo apie tai, ką patyrė Libijos vyriausybei lojalių pajėgų nelaisvėje.
Aš šaukiau vairuotojui: „Važiuok toliau! Nesustok! Nesustok, – prisiminė T.Hicksas.
Keturi žurnalistai į nelaisvę pateko praėjusį antradienį, kai fiksuodami mūšį netoli Adžabijos nutarė pasitraukti, nes situacija pasidarė pernelyg pavojinga. Tačiau jų vairuotojas per neapsižiūrėjimą nuvažiavo į M.Kadhafi pajėgų valdomą kontrolės postą. Kai žurnalistai suprato, kad jie pateko į bėdą, buvo jau per vėlu.
Vairuotojas dar dingęs
„Aš šaukiau vairuotojui: „Važiuok toliau! Nesustok! Nesustok“, – prisiminė T.Hicksas. Jis sakė žinojęs, kad sustojimo pasekmės bus labai prastos.
Vairuotojas Mohamedas Shagloufas vis dar dingęs. Tačiau T.Hickso teigimu, jeigu vairuotojas nebūtų sustabdęs automobilio kontrolės poste, jis greičiausiai būtų buvęs apšaudytas. Bet kokiu atveju, kareiviai būtų išlaužę aukso spalvos sedano dureles ir jie nebūtų turėję galimybės pabėgti.
Kai M.Kadhafi pajėgos ištraukė žurnalistus iš automobilio, kontrolės postą atakavo sukilėliai, todėl ketvertas buvo priverstas gelbėtis. „Mes matėme, kaip kulkos smigo į purvą“, – pasakojo A.Shadidas.
Žurnalistai priedangą nuo kulkų rado už nedidelio vieno kambario pastato. Tačiau kareiviai turėjo kitų planų. Kai M.Kadhafi pajėgos liepė ketvertui ištuštinti kišenes ir gulti ant grindų, jie pamanė, kad tai buvo paskutinės gyvenimo sekundės.
„Išgirdau kažką arabiškai sakant: „Nušauk juos“. Mes manėme, kad viskas baigta“, – sakė A.Shadidas. Tačiau tuo metu kitas kareivis pareiškė, kad amerikiečių nušauti nevalia.
Išgirdau kažką arabiškai sakant: „Nušauk juos“. Mes manėme, kad viskas baigta, – sakė A.Shadidas.
Seksualiai priekabiavo
Libijos kariai belaisviams surišti panaudojo viską, kas buvo po ranka, – vielą, elektros laidus, šaliką. Vienas iš jų nuavė L.Addario batus, išvėrė batraiščius ir jais surišo moters kulkšnis. Kitas smogė jai į veidą ir pradėjo juoktis.
„Aš praėjau verkti. O jis iš manęs juokėsi“, – pasakojo fotografė. Ji prisiminė, kaip vienas kareivis sugriebė jos krūtis. Tai buvo pirmas iš daugybės pasityčiojimų iš moteriško orumo. Per per 48 valandas ji patyrė ir daugiau panašių pagrobėjų priekabiavimų. „Jie mane nuolat lietė. Kiekvienas vyras, kuris pas mus ateidavo, lietė kiekvieną mano kūno colį“, – kalbėjo moteris.
Grasino nukirsti galvą
Pagrobėjai ketvertą laikė Adžabijoje tol, kol tęsėsi mūšis su sukilėliais. Jam nurimus, žurnalistai buvo įsodinti į transporto priemonę ir išvežti iš miesto. Vienas kareivis grasino T.Hicksui nukirsti galvą, kitas smogė L.Addario ir pažadėjo, kad ji greitai mirs.
Žurnalistus vežusi mašina vis sustodavo patikros punktuose. Kiekvieną sustojimą vis nauja grupė kareivių voždavo belaisviams į nugarą kumščiu ar šautuvu. Pirmąją naktį žurnalistai praleido mašinoje, o antrąją – kalėjimo kameroje su purvinais čiužiniais ant grindų, buteliu, skirtu nusišlapinti, ir ąsočiu vandens atsigerti.
Trečią dieną jie buvo nugabenti į aerodromą. A.Shadidas, mokantis arabų kalbą, nugirdo vieną iš kareivių kalbant apie lėktuvą, todėl keturi pagrobtieji pamanė, kad bus kažkur nuskraidinti. Kai žurnalistus įsodino į lėktuvą, kareiviai užrišo jiems akis, o rankas surakino antrankiais.
Ketvirtadienį lėktuvas nusileido Tripolyje, kur žurnalistai pateko į Libijos gynybos pareigūnų rankas ir buvo nuvežti į saugioje vietoje esantį namą. Ten su žurnalistais buvo elgiamasi gerai, kiekvienam iš jų leista trumpai kam nors paskambinti.
Libija vis keitė sąlygas
Tai buvo pirmas kartas nuo nuo pagrobimo, artimieji ir kolegos sužinojo apie reporterių buvimo vietą.
Tačiau žurnalistų atvykimas į Tripolį buvo tris dienas tarp JAV ir Libijos pareigūnų trukusių derybų pradžia. Libijos pareigūnai vis keitė sąlygas, kurias turėjo įvykdyti, norintieji išlaisvinti žurnalistus, o vėliau koalicijos pajėgos, kartu su su JAV, pradėjo bombarduoti Tripolį.
Pirmiausia Libijos pareigūnai reikalavo, kad JAV diplomatai atvyktų į Tripolį ir patys pasiimtų belaisvius. Tačiau JAV praėjusį mėnesį uždarė savo ambasadą Libijoje, todėl atsiųsti pareigūnus atsisakė. Galiausiai šalims pavyko sutarti, kad žurnalistais pasirūpintų Turkijos ambasada.
Žurnalistų paleidimas buvo suplanuotas sekmadienį, tačiau jį teko atidėti dėl bombardavimo. Pirmadienio popietę ketvertas buvo perduotas Turkijos diplomatams ir saugiai išvežtas į Tunisą.
