Sekmadienį ryte pranešta, kad netoli Kerčės sąsiaurio nuskendo du Rusijos tanklaiviai „Volgoneft-212“ ir „Volgoneft-239“. Abu tanklaiviai gabeno mazutą.
Po nelaimės pradėtas tyrimas dėl transporto saugos ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo, tyrėjai atlieka kratas įmonėse, kurios dalyvavo atliekant dviejų tanklaivių „Volgoneft“ techninę apžiūrą, skelbia Rusijos žiniasklaida.
Tyrimo metu planuojama apklausti laivo savininkus Permėje ir Sankt Peterburge. Taip pat tyrėjai konfiskuoja dokumentus, apklausia uosto darbuotojus.
Dėl tanklaivio avarijos dalis naftos produktų išsiliejo į jūrą, Rusijos ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui pranešė vicepremjeras Vitalijus Saveljevas. Anot jo, į jūrą patekęs mazutas dreifuoja į pakrantę rajone nuo Panagijos kyšulio iki Tuzlos nerijos.
„Laive „Volgoneft-212“ buvo 4900 tonų mazuto. Tanklaivyje „Volgoneft-239“ – 4 300 tonų“, – Rusijos naujienų agentūrai TASS teigė šaltinis. Kuro nuotėkio apimtis tebėra nustatinėjama. Į išsiliejimo padarinių likvidavimo darbus įtraukta daugiau kaip 200 žmonių.
Iš dviejų tanklaivių į Kerčės sąsiaurio vandenis išsiliejo apie 4300 tonų mazuto ir naftos produktų, sekmadienį pareiškė aplinkosaugos organizacija „Greenpeace Ukraine“.
Pasak jų, ši avarija gali tapti viena didžiausių ekologinių katastrofų Juodojoje jūroje ir tai kelia grėsmę augalų ir gyvūnų gyvavimui.
Rusijos mokslų akademijos Jūrų hidrofizikos instituto Nuotolinio stebėjimo metodų skyriaus vadovas Sergejus Staničnas, komentuodamas palydovines nuotraukas, agentūrai TASS sakė, kad laivų cistenos pažeistos ne vienoje vietoje.
„Deja, cisternos [degalų rezervuarai] ir ten, ir ten yra pažeistos. Iš tanklaivių ištekėjo po maždaug 1 500 tonų mazuto“, – nurodė jis.
Pažymėtina, kad tai – ne pirma tokia „Volgoneft“ klasės tanklaivio katastrofa. 2007 m. tas pats laivas sudužo Kerčės sąsiauryje ir į jūrą pateko 1 600 tonų mazuto, kuris užteršė dešimtis kilometrų pakrantės. Tačiau naujausios avarijos padariniai greičiausiai bus daug rimtesni.
Nuskendę tanklaiviai yra daugiau kaip 40 metų senumo ir buvo suprojektuoti kaip upiniai tanklaiviai, turintys galimybę ribotai patekti į pakrantės jūros zonas esant ramioms oro sąlygoms. Teigiama, kad pagrindinė avarijų versija – įgulos klaidos ir per didelė laivų korpusų apkrova audrų metu.
Kodėl įvyko avarija?
Karybos ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) karininkas Ivanas Stupakas radijo stočiai „Radio NV“ priminė, kad tai – Rusijos šešėlinio laivyno laivai.
„Tai šešėlinis laivynas, kuris ne veltui vadinamas šešėliniu, nes tai seni laivai, kurie jau nebenaudojami arba yra ties eksploatavimo nutraukimo riba, jų eksploatavimo laikas jau pasibaigęs...Rusija juos aktyviai perka savo naftai gabenti, nes Europos šalys ir kitos pasaulio šalys taiko sankcijų politiką ir draudžia šiems laivams įplaukti į jų uostus, neleidžia jų apdrausti, todėl jie naudojasi šešėliniu laivynu ir perka juos fiktyvioms bendrovėms“, – dėstė I.Stupakas.
„Žinome, kaip norvegai dėl savo aplinkos pasirengę visus suplėšyti“
Jo teigimu, tokia situacija yra naudinga Ukrainai, todėl svarbu ja tinkamai pasinaudoti. Anot pareigūno, reikia apie šią avariją kalbėti diplomatiniu lygmeniu.
„Turime visiems parodyti, kad šešėlinis Rusijos laivynas nėra skirtas tik sankcijoms apeiti. Anksčiau ar vėliau panašus laivas gali sugesti kur nors, pavyzdžiui, prie Norvegijos krantų. Žinome, kaip norvegai dėl savo aplinkos pasirengę visus suplėšyti... Tai yra, parodyti pasauliui, kad tai yra grėsmė aplinkai ir tiesiogiai iš Rusijos“, – kalbėjo I.Stupakas.
Gruodžio 12 d. Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė laivų, kuriais rusai naudojasi siekdami apeiti Vakarų sankcijas, sąrašą. Šie naftos tanklaiviai Rusijai atneša milijardines pajamas. Sąraše yra 238 „kaltinamieji“ iš šešėlinio senų naftos tanklaivių laivyno.
„Pažeidė viską, ką galėjo“
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas Ukainos nacionaliniam transliuotojui „Suspilne“ teigė, kad šie Rusijos laivai „Volgoneft 212“ ir „Volgoneft 239“ buvo naudojami kaip tanklaiviai, tačiau iš tikrųjų tai buvo karinės klasės laivai.
„Oro sąlygos, kurios tuo metu buvo jūroje, nebuvo tokios, kokiomis jie galėjo būti atviroje jūroje. ( ...) Čia, kaip visada, rusai pažeidė viską, ką galėjo pažeisti“, - pažymėjo jis.
Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo, šiuo metu tęsiasi audrų sezonas, kuris baigsis tik 2025 m. pavasario viduryje, o tai reiškia, kad agresorių šalių institucijoms bus sunku išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes, o Rusijos gelbėtojams nebus lengva ištraukti tanklaivių nuolaužas iš vandens.
Tuo pat metu audringos sąlygos apsunkina Rusijos Juodosios jūros laivynui navigaciją išplaukiant karo laivams iš įlankų ir paleidžiant sparnuotąsias raketas į Ukrainos gyvenvietes, nurodė D.Pletenčiukas.
Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo, šie incidentai - toli gražu ne vieninteliai, kai rusai pažeidžia laivybos taisykles. Visų pirma, sakė D.Pletenčiukas, Rusija nesilaiko pakrančių perspėjimo reikalavimų ir nuolat išjungia laivų atpažinimo sistemas.
Jo teigimu, ši sistema periodiškai buvo išjungiama ir viename iš „Volganeft“ laivų, nuskendusių netoli Kerčės sąsiaurio.
Sutrikdyta navigacinė įranga?
Į nelaimę Kerčės įlankoje atkreipė dėmesį ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys ir priminė, kad savaitgalį Ukraina taip pat pasigyrė sunaikinusi iš 40 kuro cisternų sudarytą geležinkelio sąstatą, po kurio kilęs gaisras, jo nuomone, turėjo būti nejuokingas.
„Stebiuosi, kaip dar nepasigirdo kalbų, kad abu atvejai susiję ir kad tanklaiviai patyrė avariją ukrainiečiams sutrikdžius navigacinę įrangą, toks pranešimas (nebūtinai teisingas) pats prašyte prašosi“, – pastebėjo ekspertas.