J.Furholmas mano, kad iš Donbaso buvo patrauktas paprašius Norvegijai. Mat sulaukęs vos 15 metų jis dėl ultradešiniųjų nacionalistinių pažiūrų jau buvo atsidūręs norvegų specialiųjų tarnybų registre.
27-erių norvegas gimtinėje yra įvykdęs nusikaltimų, yra kaltinamas nacizmu ir pats tvirtina „gerbiantis“ teroristą A.B.Breiviką, kuris 2011 metais Osle ir Utiojos saloje nužudė 77 žmones.
Teigia, kad policininkai mušė ir kankino
„Policininkai daužė man į šonkaulius ir į galvą, jie suko man rankas ir pirštus. Jie žinojo, kaip sukelti skausmą. Jie viską nufilmavo ir pasakė man grįžti į Norvegiją. Esą jei negrįšiu pats, mane ten išveš.“
Tai tik dalis sensacingo J.Furholmo pasakojimo po to, kai rugpjūčio 28 dieną jis buvo paleistas iš ligoninės Kijeve.
Norvegas nusiskutęs plaukus, užsiauginęs storą šviesią barzdą. Primena vikingą. Jis daug rūko ir gerai kalba angliškai.
„Akivaizdu, kad kažkas Osle manęs nemėgsta dėl mano radikalių nacionalistinių pažiūrų. Tie žmonės pasinaudojo politine įtaka Kijeve, kad būčiau išvarytas iš Ukrainos kariuomenės“, – „Hromadske“ teigė J.Furholmas.
Jaunas vyras taip pat teigia, kad jį 10 valandų kankino. Tiesa, įrodymų, kad norvegą mušė ukrainiečių policija, nėra – Ukrainos nacionalinė policija tvirtina, kad užsienietis tokia pavarde niekada nebuvo sulaikytas.
„Taip, sumušimų žymių beveik nėra – tik mano riešai ištinę. Tačiau mane mušė profesionalai. Jie žino, kaip sukelti skausmą ir nepalikti jokių pėdsakų“, – tikino J.Furholmas, turintis traumatologo pažymėjimą su pastabomis apie mėlynes.
Vis dėlto norvegas teigia nieko nebijantis ir pabrėžia: „Aš tenoriu sugrįžti į Donbasą ir toliau kovoti. Atsiteisiu vėliau.“
Apkasuose – kaip namuose
J.Furholmas tvirtino į Kijevą ir apskritai Ukrainą planavęs atvykti ketverius metus.
„Vieną rytą atsikėliau ir nusprendžiau: šiandien yra ta diena. Susikroviau pilną krepšį, sėdau į lėktuvą ir išskridau į Kijevą. Tuomet bandžiau čia įsitvirtinti, rasti draugų, užmegzti ryšių.
Galiausiai atsidūriau ant Sviatošino karių registracijos biuro durų slenksčio. Man padėjo nuvykti į Donbasą“, – pasakojo norvegas.
J.Furholmas: „Kai atvykau į frontą ir prasidėjo apšaudymai, jaučiausi laimingas. Jie šaudė į mus, viskas aplinkui sproginėjo, žmonės klykė, kraujas, suirutė – o aš šypsausi! Ten, apkasuose, pasijutau kaip namuose.“
Jis pasirašė sutartį su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis – taip, užsieniečiams tarnauti Ukrainos kariuomenėje įstatymai leidžia. Norvegui susikalbėti su pareigūnais padėjęs biuro darbuotojas Olehas Koročenka tvirtino, kad J.Furholmas buvo ne vienas.
„Jis atėjo su savo draugais ir pareiškė norintis kovoti. Vaikinai iš Vakarų ar iš Baltijos šalių kartais čia atvažiuoja ir pasirašo sutartis. Visa tai legalu, nors visus tuos žmones patikrina migracijos tarnyba, saugumas, policija ir pasieniečiai“, – tikino O.Koročenka.
Vos sutvarkius visus dokumentus J.Furholmas buvo išsiųstas į Novhorodskę, gyvenvietę Donecke, esančią palei pat demarkacinę liniją.
„Karas man patiko. Niekada nebuvau buvęs kare, niekada nebuvau tarnavęs armijoje. Tačiau visada jaučiau, kad esu gimęs kovoti. Karas – ne kiekvienam, bet civilio gyvenimas – irgi“, – pasakojo norvegas.
Jam Donbasas pasirodė ramus – J.Furholmas tikėjosi daugiau triukšmo: „Kai atvykau į frontą ir prasidėjo apšaudymai, jaučiausi laimingas. Jie šaudė į mus, viskas aplinkui sproginėjo, žmonės klykė, kraujas, suirutė – o aš šypsausi! Ten, apkasuose, pasijutau kaip namuose.“
Tarp ukrainiečių karių jis jautėsi gerai, nors daugelis jų nekalbėjo angliškai. Joachimą esą vadino Jarlu – vikingų vardu: „Jie mane mėgo. Gal dėl to, kad aš – užsienietis. Fronte nėra jokių nerašytų taisyklių, kvailų žaidimų kaukių, nenuoširdumo. Ten viskas lengviau.“
Neonaciams būdingos tatuiruotės
Vis dėlto norvegas J.Furholmas Rytų Ukrainoje praleido labai nedaug laiko – tik mėnesį ir vieną dieną. Kodėl?
„Vieną dieną atėjo ir pasakė palikti daiktus bei tuoj pat ateiti į vadovybės postą. Aš sunerimau, o man ir pasakė: važiuok į Kijevą ir išsiregistruok, tave nušalino nuo tarnybos.
Oficialiai buvau atleistas, nes blogai pasirodžiau per pratybas. Bet aš šiaip nė sykio nesusimoviau. Viskas įvyko labai greitai, mane nušalino per vieną dieną“, – pasakojo vyras.
J.Furholmas mano, kad ukrainiečiai iniciatyvos patraukti jį iš ginkluotųjų pajėgų ėmėsi, kai Kijevą prispaudė Oslas.
„Tikroji mano nušalinimo priežastis – politinis spaudimas iš Norvegijos, nes aš esu radikalus nacionalistas“, – teigia norvegas, nors Ukrainos pareigūnai tik gūžčioja pečiais.
Tiesa, vienas buvęs J.Furholmo būrio draugas pripažįsta, kad norvego atleidimo aplinkybės keistos: „Kiek žinau, buvo sulaukta kreipimosi iš Norvegijos ambasados ar vyriausybės. Norvegijoje jis kaltinamas nacizmu.“
„Kaltinimai nacizmu? Kažkodėl aš nesistebiu“, – ramiai reaguoja J.Furholmas, nors galiausiai pripažįsta, kad jo pažiūros „gana specifiškos“.
Ant abiejų J.Furholmo rankų pirštų ištatuiruotos skandinaviškos runos. Ant vidurinių pirštų puikuojasi po svastiką ir saulės kryžių. Tokios tatuiruotės būdingos neonaciams Šiaurės šalyse.
„Visos tatuiruotės yra prasmingos ir susijusios su kova bei gynyba. Tai viskas, ko man reikėjo Ukrainoje. Pasirinkau runas, kurios man garantavo saugumą ir sėkmę, o tuomet – gražią moterį ir daug laimingų vaikų“, – teigė norvegas.
Ant krūtinės – skandinavų dievo Toro kūjis Mjölniras, taip pat iš trijų trikampių sudarytas simbolis valknutas, reiškiantis pomirtinį gyvenimą.
„Tai reiškia, kad mano siela priklauso Odinui. Kai mirsiu, mes kartu gersime ir linksminsimės Valhaloje iki Ragnaroko – paskutinio mūšio. Mane tokia perspektyva tenkina“, – paaiškino J.Furholmas.
Gerbia A.B.Breiviką
Jis norėjo tarnauti Norvegijos kariuomenėje. Bet ten priimtas nebuvo – norvegų ginkluotosios pajėgos atsisako priimti radikalius nacionalistus.
Dar anksčiau gimtinėje J.Furholmas, kai jam buvo vos 18 metų, buvo įgrūstas į kalėjimą – jis bandė apiplėšti banką. Vyras teigia, kad bankas buvo „korumpuotas“ ir kad jis su draugu norėjo pavogtus pinigus išdalinti vargšams.
„Po Breiviko atakų policija man paskambino ir paklausė, kur aš buvau per išpuolius ir ką veikiau. Pareigūnai manė, kad galėjau prisidėti prie atakos.
Niekada nepažinojau Breiviko. Bet jis padarė viską dėl savo idėjos – dėl to jį gerbiu“, – sako norvegas.
Ketverių metų sūnų turintis, bet nei su juo, ne su kitais artimaisiais beveik nebendraujantis J.Furholmas tvirtina, kad į Ukrainą atvyko norėdamas prisidėti kovos už šios šalies laisvę: „Mes, norvegai, turime tokią tradiciją.“
Dabar norvegas apsistojęs radikalių dešiniųjų savanorių bataliono „Azov“ patalpose Kijeve. Jis sako turintis draugų nacionalistinėje partijoje „Svoboda“, taip pat – „Pravyj Sektor“.
„Jie sako, kad yra nacionalistai, bet sakyčiau, kad yra gana nemažai fašistinių ir nacionalsocialistinių grupių.
„Azov“ nori pirmiausia užbaigti karą Donbase, tada susitvarkyti su vyriausybe ir tuomet suformuoti rytinių bei šiaurinių tautų bloką, kuris taptų atsvara Europos Sąjungai“, – kalbėjo J.Furholmas.