„Kodėl „Islamo valstybė“ prarado dalį savo kontroliuotų teritorijų? Ir kodėl ji neteko dalies savo lyderių?“ – straipsnis su tokia antrašte spalio pabaigoje pasirodė IS remiančioje žiniasklaidos priemonėje.
IS vadeivos nukaunami iš dangaus, grupuotės finansai drastiškai senka, o „kalifatas“ netenka savo teritorijos – IS rėmėjai ieško atsakymų, kodėl jų „šventasis karas“ taip prastai jiems dabar sekasi.
IS savo šūkiu skelbia „Išlikti ir plėstis“, tačiau realybė dabar visai kita. Kaip grupuotė, kuri rėmėjus suvilioja neribotu pasitikėjimu savo jėgomis, ir kurios legitimumas remiasi teritorijų užėmimu ir kontroliavimu, dabar keičia savo žinią?
Atsakymas stebėtinai paprastas – IS propagandistai aiškina, kad dabar yra „išbandymų laikotarpis“. Esą dabartinės nesėkmės nereiškia, kad Alachas nebesirūpina IS – taip būti, anot jų, negalėtų. Jie tikina, kad dieviškoji malonė būna tai didesnė, tai mažesnė. Alachas savo kūriniams surengia išbandymus – taip, kaip darė ir su ankstesniais pranašais ar pirmaisiais musulmonais.
Gindami šią teoriją IS propagandos skleidėjai tuomet aiškina, kad nėra ko nerimauti. Net priešingai – esą reikia džiaugtis tokiu Dievo sprendimu – „ištęsti pasirengimų, išmėginimų ir sunkumų laikotarpį“, rašoma anksčiau minėtame straipsnyje.
IS tokį paaiškinimą sugalvojo visai neseniai. Dar balandžio mėnesį grupuotė tikino savo sekėjus, kad kalifatas žengia tuo keliu, kuris jam ir numatytas – į pergalę. Tą mėnesį nors IS ir neteko Ramadžio miesto, IS propagandinis leidinys „al Naba“ nesureikšmino praradimų. „Kalifato karių atitraukimas iš Irako ir Sirijos žemių jokiu būdu nereiškia, kad jų priešai sustiprėję. Realybė rodo, kad jie yra labai silpni, ir nors rengia tūkstančius antskrydžių, jiems nepavyksta pasiekti reikšmingų pergalių prieš kalifato armiją“, – tikinta tuomet.
Po mėnesio grupuotės vadeivos viešai pripažino, kad kalifato teritorija traukiasi. Gegužės 21 d. IS atstovu spaudai vadintas Abu Muhammadas al-Adnani pasakė kalbą, kurioje pagaliau prabilo apie nesėkmes mūšiuose. Iš dalies dėl to, kad tai buvo jo paskutinė vieša kalba (po keturių mėnesių jis buvo nukautas per JAV antskrydį), teroristo žodžiai po jo mirties buvo plačiai įamžinti. Savo kalboje jis kalbėjo apie kantrybę užgriuvus sunkiems laikams.
Esminė jo kalbos dalis, kuri iki šiol plačiai cituojama IS gerbėjų, yra apie tikrąją pergalės ir pralaimėjimo reikšmę:
IS rėmėjai vis tiek yra įsikibę minties, kad ilguoju laikotarpiu jų vis dar laukia pergalė. Kartu jie aiškina, kad IS visgi laimi net ir dabar – gal ne mūšio lauke, bet kartų prasme.
„Ar manai, Amerika, kad pergalė yra vieno ar kelių vadų mirtis? Tai yra netikra pergalė. Ar tu buvai laimėjus, kai nužudei Abu Musabą al-Zarqawi arba Abu Hamzą al-Muhajirą? Arba Abu Omarą al-Baghdadi ar Osamą bin Ladeną? Ne! Pergalė – kai priešas yra nugalimas. Ar tu manai, Amerika, kad nugalėjimas yra miesto arba teritorijos praradimas? Mes buvome nugalėti, kai praradome miestus Irake ir atsidūrėme dykumoje – be jokios teritorijos ir žemės. Ar mes būsime nugalėti, o tu būsi laimėjusi, jeigu paimsite Mosulą, Sirtą, Raką ir visus miestus, o mes grįšime į tokią situaciją, kurioje buvome anksčiau? Ne! Nugalėjimas yra noro ir troškimo kautis praradimas“.
Ir A.M.al-Adnani, ir kiti IS propagandistai yra kartoję, kad jų vadų ir žemių netekimas yra neesminiai dalykai IS. Kol bus kovotojų noro kautis, tol IS išliks.
Reikšminga tai, kad A.M.al-Adnani savo kalboje pavartojo žodį „išlikti“, tačiau nebeapsimetinėjo, kad IS vis dar „plečiasi“ – kaip teigia IS šūkis. Iš tiesų IS propagandos mašina pastaruoju metu tyli apie plėtimąsi. Jie grįžta į ankstesnę situaciją – tiesiog išgyvenimą.
Tuo tikslu IS propagandiniuose leidiniuose pasakota įkvepianti istorija apie „griovio žmones“ – mitinę ankstyvųjų monoteistų grupę, minimą Korane. Šie žmonės esą metėsi į degantį griovį vietoj to, kad paklustų politeistams. IS aiškina, kad grupuotės sekėjai turėtų žiūrėti į šiandienos karą „žmonių griovyje akimis“. Tuomet jie supras, kad kova yra ne dėl miestų ir teritorijų, o dėl religijos.
Bet IS dabar skleidžiama žinia nėra tokia niūri kaip istorija apie degantį griovį. IS propagandistai vis dar tebeaiškina apie jų neišvengiamą triumfą, nors ta pergalė gali būti šiek tiek tolimesnė nei įsivaizduota anksčiau.
Tą jau jie kalbėjo ir po Dabiko praradimo spalio pabaigoje. IS vadeivos juos sekantiems fanatikams nuolat žadėdavo pasaulio pabaigos vertą mūšį nudrengtame Dabiko kaimelyje Sirijos šiaurėje. Esą apie tą kovą kalbėjo dar pranašas Mahometas. Tačiau radikalai vos per kelias valandas paliko kaimą, kai prie jo savaitgalį priartėjo nuosaikūs Sirijos sukilėliai.
Šia istorija bandoma įkvėpti Mosulo gynėjus šiandien. Žinoma, skirtumas tas, kad jiems vargu ar pasiseks.
IS rėmėjai vis tiek yra įsikibę minties, kad ilguoju laikotarpiu jų vis dar laukia pergalė. Kartu jie aiškina, kad IS visgi laimi net ir dabar – gal ne mūšio lauke, bet kartų prasme. „Al Naba“ teigia, kad reikėtų išnaikinti visą kartą – tik tada IS priešai galėtų pajusti pergalės skonį. Tą IS pradėjo aiškinti po Manbidžo praradimo rugpjūčio mėnesį – tuomet teigė, kad IS su savo švietimu ir mintimis yra laimėjusi „visą kartą“.
IS kalbėjimas apie „išlikimą“, tačiau ne apie „plėtimąsi“ nereiškia, kad jie lengvai atiduos teritorijas. Greičiau tai yra ideologinių pamatų klojimas – jeigu pralaimėjimai būtų tikrai dideli. Kartu taip pakeisdama žinutę IS bando ne tik palaikyti savo kovotojų viltį, bet ir įkvėpti juos tęsti kovą. Tikslas – paraginti juos atiduoti savo gyvybes už IS šiuo sunkiu laikotarpiu.
IS taip pat nėra visiškai atsisakiusi vilties, kad Mosulą pavyks išlaikyti. IS propagandiniai leidiniai aiškina, kad kova dėl Mosulo gali būti kaip garsusis Medinos mūšis, kuriame pranašas Mahometas ir jo sekėjai sėkmingai apgynė miestą po to, kai gausūs priešai jį laikė apsupę 27 dienas.
Šia istorija bandoma įkvėpti Mosulo gynėjus šiandien. Žinoma, skirtumas tas, kad jiems vargu ar pasiseks. Kai miestas galų gale bus išlaisvintas, o IS kovotojų viltys žlugs, tęsis ilgas „išbandymų laikotarpis“. O jeigu žvelgtume į pamokas iš istorijos, nereikėtų manyti, kad taip bus sunaikinta pati IS.
