2022 m. balandžio mėn. K.Jefremovo dalinys saugojo „antros linijos būstinę“ kaime Kamjanka Zaporižios srityje. Ten pulkininkas tardė sulaikytus ukrainiečius.
„Vieną dieną ten buvo atvežti trys Ukrainos karo belaisviai. Vienas iš jų prisipažino esąs snaiperis. Nuo šių žodžių pulkininkui nušvito akys. Sumušė, numovė kelnes, paklausė: „Ar tu vedęs?“ Jis atsakė, kad taip. Pulkininkas sako, atnešk šluotą, dabar paversim tave mergaite ir nusiųsime vaizdo įrašą tavo žmonai.
Kartą pulkininkas paprašė kalinio įvardinti nacionalistus, kuriuos pažįsta savo pulke, būryje. O vaikinas klausimo nesupranta. Mes, sakė jis, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jūrų pėstininkai. Už tai pulkininkas jį sumušė, išmušdamas kelis dantis.
Jis vaikinui užrištomis akimis pridėjo ginklą prie galvos ir pasakė: „Dabar suskaičiuosiu iki trijų, o tada šausiu tau į galvą.“ Suskaičiavo, tada šovė šalia galvos. Šaudė prie vienos ar kitos ausies ir vis užduodavo klausimus“, – pasakojo K.Jefremovas.
K.Jefremovas tikino, kad net karininkai iki paskutinio netikėjo, jog kils karas, ir buvo tikri, kad vyksta į mokymus.
Anot jo, šie tardymai, kankinimai „tęsdavo savaitę – kiekvieną dieną ar naktį, kartais du kartus per dieną“.
Jis taip pat sakė, kad belaisviai buvo laikomi garaže. Pulkininkas uždraudė juos maitinti įprastu maistu ir liepė duoti tik vandens ir krekerių.
Be to, anot K.Jefremovo, per vieną tardymą pulkininkas belaisviui šovė į ranką ir dešinę koją, sulaužydamas kaulą.
BBC pažymėjo, kad negali išsamiai patvirtinti K.Jefremovo teiginių, tačiau pabrėžė, kad jie panašūs į kitus teiginius apie Ukrainos karių kankinimą.
Vyresnysis leitenantas K.Jefremovas vadovavo Čečėnijoje dislokuotam 42-osios motorizuotųjų šaulių divizijos išminavimo būriui. Anot jo, prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, vasario 10 d., jis atvyko į Džankojų Kryme.
K.Jefremovas tikino, kad net karininkai iki paskutinio netikėjo, jog kils karas, ir buvo tikri, kad vyksta į mokymus.
Anot jo, jis jau pirmąją karo dieną suprato, kad nenori kariauti, ir bandė trauktis iš tarnybos. Iš pradžių vadovybė vadino jį bailiu ir išdaviku, grasino kalėjimu už dezertyravimą, tačiau galiausiai K.Jefremovas buvo paleistas ir jis paliko Rusiją.
Pasak karininko, prieš Rusijos ir Ukrainos karą jis 3 metus išminavo čečėnų žemę, kuri išgyveno du karus, mėgo savo darbą ir tikėjo, kad tai naudinga.
„Atsiprašau visos Ukrainos žmonių, kad į jų namus atėjau kaip nekviestas svečias su ginklu rankose. Net neturiu moralinės teisės prašyti ukrainiečių atleidimo“, – apibendrino K.Jefremovas.
