35 metų S.Murekezi birželio 10 d. Rusijos pajėgos sulaikė Chersone, kur jis gyveno daugiau kaip trejus metus.
Daugiau nei keturis mėnesius praleidęs įvairiuose kalėjimuose ir rūsiuose Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje, jis pirmadienį laikraščiui „The Guardian“ pasakojo, kad spalio 28 d. Maskvos remiami separatistai jį paleido.
Vyras pasakojo negalintis išvykti iš Donecko, nes neturi atimtų tapatybės dokumentų.
„Esu labai laimingas, kad esu laisvas. Tačiau nežinau, ką daryti toliau. Rusai taip ir negrąžino man paso, todėl jaučiuosi čia įkalintas“, – sakė jis.
S.Murekezi didžiąją laiko dalį praleido dviejuose skirtinguose kalėjimuose kartu su grupe sulaikytų užsieniečių, tarp kurių buvo Didžiosios Britanijos piliečiai Aidenas Aslinas, Johnas Hardingas, Andrew Hillas ir humanitarinės pagalbos darbuotojas Dylanas Healy, kurie po apsikeitimo belaisviais rugsėjį grįžo namo.
S.Murekezi ir jo artimi draugai bei giminaičiai teigė, kad vyras nedalyvavo jokiose kovose Ukrainoje.
„Rusijos valdžios institucijoms anksti tapo aišku, kad su kovomis neturiu nieko bendra, bet jos vis tiek laikė mane kalėjime“, – sakė jis.
S.Murekezi 1985 m. gimė Ruandoje, tačiau po 1994 genocido Ruandoje su šeima pabėgo ir įsikūrė Minesotoje. Nuo 2017-ųjų Ukrainoje jis lankydavosi verslo reikalais, o 2020 m. apsigyveno.
Prieš persikeldamas į Ukrainą vyras šešerius metus tarnavo JAV karinėse oro pajėgose, bet iš kariuomenės pasitraukė 2017 m. Nuo to laiko vertėsi investuodamas į akcijas ir kriptovaliutas. Būtent tai, rašp leidinys, ir paskatino jį atvykti į Chersoną – miestą, netrukus tapusį namais.
Kai kovo 2 d. Rusijos pajėgos užėmė miestą, S.Murekezi sakė nusprendęs pasilikti ir padėti Chersonui bei jo žmonėms.
„Nenorėjau pabėgti. Aš mylėjau Chersoną“, – kalbėjo jis.
Praėjus keliems mėnesiams po rusų okupacijos jis buvo suimtas, kai bandė pakeisti alyvą savo automobilyje „Dodge Challenger“, kurį buvo parsigabenęs iš JAV.
„Žvelgiant atgal, važiuoti sportiniu automobiliu su amerikietiškais numeriais karo zonos viduryje tikrai buvo šiek tiek įtartina“, – kalbėjo vyras.
Sulaikytas S.Murekezi pirmiausia buvo uždarytas į Chersono kalėjimą, kur, anot jo, buvo tardomas ir du kartus kankinamas.
Jis taip pat sakė matęs, kaip rusų kalėjimo prižiūrėtojai mušė ukrainiečius iš Chersono: „Mačiau, kaip ten su ukrainiečiais buvo daroma dar blogesnių dalykų. Man nebūtų teisinga skųstis dėl savo padėties.“
Po savaitės, praleistos Chersone, vyras buvo nuvežtas į Donecką, kur laikytas rūsyje, o vėliau perkeltas į didesnį kalėjimą, kur gyveno vienoje kameroje su Alexu Drueke ir Andy Tai Ngoc Huynh, dviem kitais amerikiečiais, kurie buvo paimti į nelaisvę.
Birželį jis buvo apkaltintas „neapykantos nusikaltimais“, nes separatistai jo telefone rado nuotraukų iš proukrainietiškų protestų, vykusių Chersone karo pradžioje.
„Visa tai buvo šiek tiek juokinga. Jie žinojo, kad nesu Amerikos šnipas ar užsienio kovotojas, todėl tiesiog pasinaudojo nuotraukomis, kad mane įkalintų“, – pasakojo vyras.
Anot jo, ankštoje kameroje jis buvo laikomas su dar dviem minėtais amerikiečiais, sąlygos buvo sudėtingas. Dažnai nebūdavo vandens, todėl vietoje tualeto jie naudodavo tuščius butelius.
Kaliniai maitinti duona, vandeniu ir koše su mėsa, į lauką būdavo išleidžiama tik valandą per dieną.
S.Murekezi prisiminė, kad užsienio kovotojų, iš kurių kai kurie buvo nuteisti mirties bausme, moralė dažnai pasiekdavo siaubingai žemą lygį.
„Jie buvo nusiteikę niekada neišeiti iš kalėjimo, tiesiog ten mirti“, – sakė jis.
Tačiau rugsėjo 20 d. Rusija ir Ukraina netikėtai apsikeitė kaliniais, tarp kurių buvo 10 užsieniečių, laikomų kartu su S.Murekezi. Jis pats tąkart išlaisvintas nebuvo teigiant, esą jis bus paleistas Rusijai surengus pseudoreferendumus.
Netrukus po kelių Ukrainos teritorijų neteisėtos aneksijos S.Murekezi buvo pasakyta, esą apsišaukėliška Donecko liaudies respublika tapo Rusijos dalimi, todėl vyrui anksčiau pateikti kaltinimai nebegalioja.
„Manau, kad jie tiesiog ieškojo būdo, kaip mane paleisti, ir tai buvo patogi išeitis“, – svarstė vyras.
„Labai norėčiau išvykti ir grįžti į JAV, bet nežinau, kaip tai padaryti. Nežinau, kas yra saugu“
Spalio 28-ąją prie kalėjimo jį pasitiko Rusijos paskirtas advokatas, nusivedęs jį į „DonMak“ – „McDonald's“ greito maisto restorano rusišką pakaitalą.
Vis dėlto, S.Murekezi nerimą kėlė tai, kad jam nebuvo atiduotas nei pasas, nei kiti asmens dokumentai.
„Labai norėčiau išvykti ir grįžti į JAV, bet nežinau, kaip tai padaryti. Nežinau, kas yra saugu“, – pasakojo vyras ir pridūrė, kad nuo paleidimo JAV valdžios institucijos su juo nesusisiekė.
JAV valstybės departamento atstovas sakė, kad agentūra žino, kad S.Murekezi buvo sulaikytas, tačiau plačiau nekomentavo dėl asmens privatumo.
Atstovas spaudai pareiškime pridūrė: „JAV piliečiai Ukrainoje, kuriems reikia pagalbos, turėtų kreiptis į Valstybės departamentą, naudodamiesi mūsų viešoje interneto svetainėje pateikta kontaktine informacija.“
Tiesa, pats S.Murekezi JAV nekaltina ir supranta, kad karui prasidėjus Ukrainoje esantys šalies piliečiai buvo įspėti ir paraginti išvykti, o jis pasiliko savo noru.
„Pažadėjau savo šeimai, kad iki Padėkos dienos būsiu namie. Aš praleidau šį terminą“, – sakė jis ir pridūrė: „Tikiuosi, kad iki Kalėdų galėsiu grįžti namo.“
