Spaudos konferencijoje berniukai pasirodė dėvėdami futbolo komandos marškinėliais. Jie atsinešė kamuolius, su kuriais žiniasklaidai parodė keletą triukų čia pat įrengtoje miniatiūrinėje futbolo aikštėje.
Gydytojas teigė, kad berniukai – sveiki, nekantrauja grįžti namo pavalgyti naminio maisto. Anot gydytojo, jie yra pasirengę grįžti į normalų gyvenimą.
Psichologė tikino, kad berniukų psichologinė būklė yra gana gera, po išgelbėjimo jie sulaukė tinkamos moralinės ir psichologinės paramos.
Ji pridūrė, kad berniukai klausė jiems duodamų instrukcijų, „buvo gana paklusnūs“.
Konferencijos pradžioje prisistatė ir patys berniukai bei trys Karinio jūrų laivyno pareigūnai. Visi jie sulaukė audringų žurnalistų ovacijų.
Žurnalistai paklausė, kaip berniukai jautėsi išvydę britų narius, kurie įstrigusią komandą pasiekė pirmieji.
Jaunasis futbolininkas Dulas teigė, kad išvydęs narą pasisveikino su juo angliškai – pasakė „hello“. Esą komandos nariai buvo nustebę, kad juos pasiekęs naras buvo ne tailandietis.
„Tai buvo magiška akimirka“, – sakė Dulas ir prisimena pasakęs narui, kad jie jaučiasi gerai.
Pasakė, kodėl atsidūrė urve
Komandos treneris teigė, kad buvo vieningai sutarta leistis į urvą – jie niekada nebuvo ten buvę. Pamatę į urvą plūstantį vandenį, jie nusprendė grįžti atgal.
Treneris Ekapholas Chantawongas patikslino, kad, priešingai, nei buvo manoma anksčiau, jie į urvą leidosi ne todėl, jog norėjo atšvęsti komandos nario Nite'o gimtadienį.
„Grįždami atgal supratome, kad įstrigome. Turėjome lįsti į vandenį ir plaukti. Visi mes mokame plaukti. Netiesa, kad nemokėjome plaukti. Po futbolo treniruočių mes plaukiojame“, – kalbėjo treneris.
„Mes nežinojome, kiek daug gali pakilti vanduo“, – pridūrė E.Chantawongas.
Treneris tikino sakęs berniukams nurimti, kadangi manė, jog vanduo nuslūgs jau kitą dieną.
„Matėme, kad vanduo laša per sienas, todėl likome netoli vandens šaltinio. Tuo metu nebuvome išsigandę, kadangi manėme, jog vanduo nuslūgs ir mus kas nors išgelbės“, – teigė E.Chantawongas ir pridūrė, kad bandė surinkti geriamojo vandens nuo urvo sienų.
Treneris: „Matėme, kad vanduo laša per sienas, todėl likome netoli vandens šaltinio. Tuo metu nebuvome išsigandę, kadangi manėme, jog vanduo nuslūgs ir mus kas nors išgelbės.“
„Neturėjome jokio maisto, tik vandens“, – tikino vienas iš berniukų.
„Apie ką galvojai, kai buvai alkanas?“ – paklausė žurnalistas.
„Apie keptus ryžius“, – atsakė jaunasis futbolininkas.
Turėjo kitą gelbėjimosi planą
Treneris tikino manęs, kad yra kitas išėjimas iš urvo.
„Kol laukėme, kada būsime išgelbėti, girdėjome, kaip vanduo kyla mūsų link. Jis pakilo beveik 3 metrus. Negirdėjome lauke lyjančio lietaus“, – pridūrė jis.
Anot komandos trenerio, kad turėtų ką veikti, jie, vienas kitą pakeisdami, kasė urvą.
„Bandėme iškasti sau saugią erdvę. Pasikeisdami pamainomis jie gėrė vandenį“, – apie jaunuosius futbolininkus pasakojo E.Chantawongas.
Gyvenimo pamokos
Paklaustas, ko išmoko iš šios situacijos, treneris teigė, esą „mano pamoka yra ta, kad mes iš tikrųjų vertiname visų jūsų gerumą. Turime būti atsargesni ir pasitikrinti prieš imdamiesi kokios nors veiklos“.
Treneris: „Mano pamoka yra ta, kad mes iš tikrųjų vertiname visų jūsų gerumą. Turime būti atsargesni ir pasitikrinti prieš imdamiesi kokios nors veiklos.“
Vienas iš berniukų teigė, kad pasižada būti „geru žmogumi, geru piliečiu“.
Jaunasis futbolininkas vardu Adulas sakė, kad ši netikėta patirtis pamokė jį neleisti gyvenimo nerūpestingai. „Nuo šiol gyvensiu atsargiai“, – sakė jis.
Jam antrino Titanas, tikinantis, kad įstrigimas urve išmokė vertinti gyvenimą.
Berniukas vardu Bew pasakė norįs tapti futbolininku ar dirbti kariniame jūrų laivyne. Šis atsakymas sulaukė aplodismentų.
Dar keturi berniukai pasakė norintys prisijungti prie karinio jūrų laivyno.
Vienas iš jaunųjų futbolininkų tikino, kad kol buvo urve, nerimavo dėl namų darbų.
E.Chantawongas spaudos konferencijos metu sakė besijaučiąs kaltas dėl Samano Kunano mirties. Buvęs karinio jūrų laivyno pareigūnas žuvo bandydamas išgelbėti urve įstrigusią futbolo komandą.
Savo ruožtu berniukai padėkojo savo gelbėtojams ir medikams, taip pat atidavė pagarbą S.Kunanui.
Nori atsiprašyti tėvų
Paklausti, ką pirmiausia darys grįžę namo, berniukai ėmė vardinti mėgstamiausius patiekalus. Jie pasakojo, kad vienas iš komandos narių per miegus kalbėjo apie maistą.
„Kas nusprendė, kurie berniukai paliks urvą pirmi?“ – paklausė žurnalistas.
Treneris teigė, kad niekas nesivaržė dėl galimybės palikti urvą pirmas. Jis juokavo, kad tie, kurie gyveno toliausiai nuo urvo, turėjo jį palikti pirmi.
Treneris teigė, kad niekas nesivaržė dėl galimybės palikti urvą pirmas. Jis juokavo, kad tie, kurie gyveno toliausiai nuo urvo, turėjo jį palikti pirmi.
Gydytojas pridūrė, kad berniukai buvo laikomi vienodai stiprūs, todėl buvo laukiama, kol kuris nors jų pasisiūlys būti išgelbėtas pirmas. Treneris tikino, kad nė vienas neskubėjo palikti urvo, kadangi visi jie yra labai artimi.
Visi berniukai teigė norintys atsiprašyti tėvų. Daugelis jų nuslėpė einantys į urvą – sakė, kad eina į futbolo treniruotę.
Konferencijos metu buvo paskelbta, kad keturiems iš pilietybės neturinčių berniukų ji bus suteikta, jiems buvo perduoti Tailando karaliaus linkėjimai.
Spaudos konferencijos pabaigoje berniukai nusilenkė prieš Tailando karaliaus portretą.
Susidomėjo ir Holivudas
„Laukiniais šernais“ vadinama komanda birželio 23-iąją įlindo į Tailando šiaurėje esantį Tam Luango urvą švęsti vieno iš narių gimtadienio, tačiau išėjimą užliejus potvynio vandeniui nebegalėjo iš jo ištrūkti.
Po sunkaus išbandymo, kurį visas pasaulis stebėjo užgniaužęs kvapą, liepos 10-ąją paskutinieji berniukai ir jų treneris buvo sėkmingai ištraukti iš urvo.
Jaunųjų futbolininkų dingimas ir jų užsitęsęs, daug drąsos pareikalavęs gelbėjimas buvo prikaustęs pasaulio dėmesį.
Holivudo prodiuseriai jau lenktyniauja, kam atiteks teisė kurti filmą apie šią dramatišką istoriją.
Tris dienas trukusi kvapą gniaužianti gelbėjimo operacija, kurios metu berniukai atskiromis grupėmis buvo evakuoti iš urvo, sėkmingai baigėsi liepos 10 dieną.
Itin kruopščiai suplanuotos evakuacijos metu narų kostiumus užsivilkę vaikai buvo užmigdyti, paguldyti ant neštuvų ir išstumti arba išnešti užtvindytais koridoriais bei stačiais šlaitais kalno viduje.
Precedento neturinčioje operacijoje dalyvavo daugybė patyrusių tailandiečių ir užsienio narų; daugelis jų sakė esą maloniai nustebinti, kad ši misija baigėsi taip sėkmingai.
