Kaip praneša BBC, jis užsitikrino 52 proc. antrame rinkimų ture dalyvavusių rinkėjų paramą. Jo priešininkas Nicolas Sarkozy surinko 48 proc. balsų.
Jo šalininkai jau renkasi Bastilijos aikštėje Paryžiuje švęsti pergalės. Televizijos reportažuose matoma, kad čia susirinkę tūkstančiai žmonių. Manoma, kad netrukus čia turi atvykti ir F.Hollande'as.
Savo varžovo pergalę pripažino ir Nicolas Sarkozy. „F.Hollande'as yra išrinktas Prancūzijos prezidentu, ir jis turi būti gerbiamas“, – dabartinio šalies prezidento žodžius cituoja BBC. N.Sarkozy sakė paskambinęs savo varžovui ir palinkėjęs jam sėkmės prezidento poste.
Jis taip paragino savo dešiniąją UMP partiją išlikti susitelkusią, bet perspėjo, kad jis nebevadovaus jai per parlamento rinkimų, kurie vyks birželį, kampaniją. „Išlikite kartu. Mes turime laimėti kovą už įstatymo leidimo institucijas. Aš nevadovausiu kampanijai“, – sakė jis savo partijos lyderiams po to, kai perskaitė pralaimėjimo pripažinimo teksto juodraštinį variantą.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Nicolas Sarkozy ir jo šalininkams teko pripažinti pralaimėjimą |
Atnaujinta 22.31 val. F.Hollande'as atvyko į Paryžiaus centrą, kur jį pasitiko džiūgaujanti minia. Jis sako kalbą, kurioje pabrėžia, kad džiaugiasi galintis žmonėms vėl suteikti viltį. „Pokyčiai prasideda dabar“, – sakė jis, o žmonės šiuos žodžius pasitiko plojimais.
Politikas sakė, kad jis gerbia netgi tuos, kurie nebalsavo už jį. „Tegul jie žino, kad aš esu visų žmonių prezidentas“, – sakė F.Hollande'as.
Griežtas taupymas ilgiau nebegali būti vienintelis pasirinkimas
Jis neužmiršo pasakyti, kad pastaruoju metu buvo per daug karpymų, per daug taupymo priemonių, kurios dabar turi baigtis. Jis išvardino savo prioritetus – švietimas, ekologija, aplinkosauga, darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas.
F.Hollande'as aiškiai davė suprasti, kad jis ketina duoti pavyzdį Europai. „Griežtas taupymas ilgiau nebegali būti vienintelis pasirinkimas“, – sakė jis ir pridūrė, kad kai bus aiškus rezultatas, daugelis Europos šalių pajus palengvėjimą, jog įmanomas ir kitas kelias. Ėjimą šiuo keliu F.Hollande'as įvardino kaip savo naują misiją.
 |
| F.Hollande'as atvyko pas džiūgaujančius žmones padėkoti už paramą rinkimuose |
Atnaujinta 22.49 val. Ką F.Hollande'as pasakė kalboje?
Po šios kalbos BBC eteryje analitikai diskutavo, kokią svarbiausią žinią pranešė F.Hollande'as savo kalboje. Jų nuomone, naujasis Prancūzijos prezidentas davė aiškų pranešimą Europai: jis gins užsibrėžtą augimo programą ir bus labai įdomu, koks bus jo pirmasis susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri, priešingai, palaiko taupymo politikos kursą. Šis susitikimas, bent jau dabartiniais duomenimis, turėtų įvykti kitą trečiadienį.
Didžioji dalis kalbos, analitikų nuomone, visgi buvo jo ambicingos rinkimų programos atkartojimas. Be to, pastebėta, kad vien jau šio vakaro F.Hollande'o elgesys parodė, kad jis stengiasi pabrėžti būsiantis kitoks prezidentas nei N.Sarkozy.
 |
| F.Hollande'as atvyko pas džiūgaujančius žmones padėkoti už paramą rinkimuose |
Atnaujinta 01.04 val. Pergalė – jau oficiali
Oficialūs daliniai Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai patvirtina, kad F.Hollande'as sekmadienį nugalėjo dešiniųjų atstovą N.Sarkozy.
Duomenys, gauti suskaičiavus 78 proc. balsų, rodo, kad F.Hollande'as gavo 51,1 proc. balsų, o N.Sarkozy – 48,9 procento.
Rinkėjų aktyvumas buvo didesnis negu 2002 metais, bet mažesnis negu 2007 metais, kai intrigą kaitino N.Sarkozy varžymasis su F.Hollande'o buvusia partnere Segolene Royal.
Pranešama, kad Vokietijos kanclerė A.Merkel sekmadienį paskambino F.Hollande'ui, kad pasveikintų jį su pergale prezidento rinkimuose ir pakviestų apsilankyti Berlyne, sakė aukšto rango F.Hollande'o padėjėjas.
F.Hollande'o kampanijos vadovas Pierre'as Moscovici sakė, kad naujasis Prancūzijos lyderis pasinaudos kvietimu „netrukus po savo inauguracijos“.
Buvo aiškus lyderis
Pirmajame rinkimų rate balandžio 22 dieną F.Hollande'as gavo maždaug puse milijono balsų daugiau nei N.Sarkozy. Pirmajame rate dėl šios branduolinį ginklą turinčios valstybės, kuri ateinančius penkerius metus turės nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, vadovo posto iš viso varžėsi 10 kandidatų.
Iki pat antrojo turo jis buvo laikomas aiškiu favoritu. F.Hollande'as kampaniją vykdė kaip konsensuso ieškantis nuosaikus politikas, didžiausią dėmesį skiriantis ekonomikos augimo atkūrimui.
F.Hollande'as anksti ryte pagal savo gyvenamąją vietą balsavo Tiulio mieste kaimiškame Korezo regione, drauge su savo partnere Valerie Trierweiler. Jį sveikino šalininkų minia ir žurnalistai iš viso pasaulio. „Bus ilga diena, – sakė F.Hollande'as susirinkusiems žurnalistams. – Prancūzijos žmonėms spręsti, ar tai bus gera diena.“
Tiesa, Tiulyje tie gyventojai, kurie anksti atsikėlė ir ėjo balsuoti, apie jį kalbėjo įvairiai. Jis čia daug metų dirbo vietos valdžios pareigūnu ir vietos tarybos nariu. „Nežinau, ar jis sugebės būti prezidentas. Tiesiog nežinau, nes čia mes tiesiog susiduriame su juo gatvėje“, – prie rinkimų apylinkės, kurioje balsavo socialistų kandidatas, sakė 65 metų buvusi gamyklos darbininkė Lydia Sobieniak.
„Bus sunku. Kad ir kas bus (prezidentas), ... stebuklų nebus“, – sakė L.Sobieniak, kuri pridūrė, kad F.Hollande'as 2004 metais padėjo jai gauti darbą švietimo srityje, kai ji išėjo iš darbo privačiajame sektoriuje.
Anksčiau sulaukė pašaipų dėl blankumo
F.Hollande'as, kurį globoja buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacques'as Delors'as, priklauso tai kartai, kuri formavosi valdant ankstesniam ir vieninteliam socialistų prezidentui Francois Mitterrand'ui, pasitraukusiam 1995 metais.
F.Hollande'as gimė 1954 m. rugpjūčio 12 d. gydytojo šeimoje. Aktyvus studentas dar 1979 m. įstojo į Socialistų partiją, o F.Mitterrand'o komandoje ėjo jaunesniojo ekonomikos patarėjo pareigas. Nuo 1988 m. politikas renkamas į parlamentą, o 1997 m. perėmė partijos vairą iš Lionelio Jospino. Tiesa, po gero dešimtmečio, kai prezidento rinkimuose S.Royal pralaimėjo N.Sarkozy, jis atsistatydino.
Spalį jis buvo išrinktas partijos kandidatu per amerikietiško stiliaus pirminius rinkimus, per kuriuos pasirodė kaip nuosaiki ir vienijanti figūra, bet taip pat sulaukė pašaipų dėl blankumo.
F.Hollande'as, buvęs Segolene Royal, kurią N.Sarkozy įveikė 2007 metų prezidento rinkimuose, partneris, dabar palaiko santykius su politikos žurnaliste V.Trierweiler. Pranešama, kad ji paskatino jį numesti 10 kg svorio ir įsigyti akinius plonesniais rėmeliais.
Nors F.Hollande'as laikomas nuosaikiu ir tvirtina nenorintis „kietos kairės“, kampanijai jis pasirinko aštrią ekonominę politiką: 1 mln. eurų viršijančius atlyginimus apmokestinti 75 proc., pakelti minimalią algą, nusamdyti 60 tūkst. naujų mokytojų, kai kuriems darbuotojams grąžinti 60 metų pensinio amžiaus ribą, dar kartą derėtis su ES dėl fiskalinio augimo pakto. Tiesa, net jo kolegos tokius siūlymus sutiko pakeltais antakiais.
Kai kas susirūpino dėl jo deklaracijų, kad „finansų pasaulis“ yra jo „priešas“, ir pažadų iš naujo derėtis dėl sunkiai pasiekto euro zonos fiskalinio pakto, bet ekspertai sako, kad F.Hollande'as tikriausiai bus pragmatiškas lyderis.
Lietuvos atžvilgiu politika smarkiai keistis neturėtų
15min.lt kalbino apžvalgininkus, – kurio iš dviejų kandidatų pergalė būtų naudingesnė Lietuvai. „Neįsivaizduoju, kaip vieno ar kito kandidato išrinkimas padėtų Lietuvai, – teigė apžvalgininkas Kęstutis Girnius. – Prancūzijos prezidentams labiausiai rūpi didžioji politika, pavyzdžiui, santykiai su JAV. Taigi užsienio politika mūsų atžvilgiu smarkiau nesikeis, esame per maži.“
Tačiau jei F.Hollande'as imtųsi vykdyti savo radikalią ekonominę programą – gerokai padidintų kai kuriuos mokesčius, bandytų atkurti Prancūzijos, kaip gerovės valstybės, modelį, tai būtų smūgis ES, taigi turėtų ir tiesioginių pasekmių Lietuvai. K.Girnius teigė matantis nemažai požymių, kad tapęs prezidentu socialistas vykdytų šią programą. K.Girnius pažymėjo, kad Prancūzijos vaidmuo ES, jei pasikeistų šalies lyderis, bent iš pradžių sumenktų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Ramūnas Vilpišauskas sakė, kad F.Hollande'o sėkmės atveju, net jei jam pristigtų lyderio savybių, Prancūzija dėl savo svorio ES neišvengiamai išliktų svarbia šalimi. „Klausimas, ar tokiu atveju sustiprėtų A.Merkel pozicijos, ar prasidėtų diskusijos euro zonoje, gal aplink Prancūziją pradėtų formuotis pietiečių grupė – atsvara Vokietijos siūlomai taupymo ir biudžeto mažinimo politikai. Tuomet gali grėsti sąstingis sprendimų priėmime. ES ir taip lėtai reaguoja į eurokrizės įvykius“, – kalbėjo R.Vilpišauskas.
