Nors išpuolio motyvai iki šiol nežinomi, jau dabar aišku, kad tai gali tapti esminiu lūžiu trapiame Tuniso demokratiniame kelyje, į kurį šalis įžengė po arabų pavasario.
Iki šiol ekstremistinės jėgos – tiek tarp islamistų, tiek tarp pasaulietinių judėjimų – buvo neutralizuotos
Tarp Libijos ir Alžyro įsikūręs Tunisas buvo laikomas vienintele arabų pavasario sėkmės istorija. Iki šiol tunisiečiai nepatyrė prieš civilius nukreiptų teroro atakų, ši šalis įgyvendino demokratijos principus. Tai ryškus kontrastas, lyginant su kaimynėmis. Libija paniro į nesibaigiantį chaosą ir smurtą, Egiptas, po trumpo flirto su demokratija, nukrypo į karinę diktatūrą.
Šis teroro išpuolis gali pakeisti ir Tuniso politinę kryptį. Jeigu politikai leis pasireikšti senosioms jėgoms, Tunisas gali nueiti tuo pačiu keliu kaip Libija ar Egiptas.
Iki šiol ekstremistinės jėgos – tiek tarp islamistų, tiek tarp pasaulietinių judėjimų – buvo neutralizuotos, tačiau šį įvykį jos gali priimti kaip politinę dovaną, leisiančią jiems pakelti galvas, apkaltinti oponentus, skelbti savo idėjas.
Kai kurie neseniai išrinkto prezidento Beji Caido Essebi partijos nariai, kurie dėl smurto linkę kaltinti islamistus, ims apie tai kalbėti garsiau ir galbūt įgis didesnę įtaką. Reikėtų pažymėti, kad ir pats prezidentas rinkiminės kampanijos metu padėjo tam pamatus, neteisingai lygindamas savo konkurentą islamistų kandidatą su džihadistais.
Politikos apžvalgininkai sutinka, kad dabar labai svarbu, jog Tuniso prezidentas ir toliau atstovautų visiems šalies piliečiams, bendradarbiautų su nuosaikiai nusiteikusiais islamistais, o renkami duomenys apie galimus išpuolius vyktų nepažeidžiant esminių žmogaus teisių.
Savo ruožtu, pagrindinė Tuniso islamistų partija „Ennahda“ turėtų vengti provokuojančios retorikos ir toliau dirbti su vyriausybe.
Tai nebus lengva, tačiau norint išsaugoti tai, kas pasiekta Tunise, tai yra privaloma. Iki šiol Tuniso lyderiai, skirtingai nuo Egipto ar Libijos, sugebėjo įveikti šiuos išbandymus beveik be išimčių. Neišlaikę šio naujausio išbandymo jie gali šalį įstumti į mirtiną pavojų.
Šis išpuolis greičiausiai bus ne paskutinis. Tunisas turi labai nepalankius kaimynus
Šis išpuolis, įvykdytas simboliškai labai svarbioje vietoje nacionaliniame muziejuje, esančiame šalimais parlamento, taip pat suduos rimtą smūgį šaliai labai svarbiai turizmo industrijai. Ji tik visai neseniai ėmė atsigauti po arabų pavasario sukeltų neramumų, o po šio įvykio nemažai turistų gali apsispręsti vykti ne į Tunisą, o į Maroką. Tai būtų rimtas smūgis šalies nestabiliai ekonomikai.
Šis išpuolis greičiausiai bus ne paskutinis. Tunisas turi labai nepalankius kaimynus. Rytuose – Libijos klampynė. Vakaruose – teroristų kuopos, besislepiančios kalnuose prie Alžyro sienos. Be to, būtent iš Tuniso kilę daugiausia Sirijoje ir Irake kovojančių užsieniečių džihadistų. Jie gali grįžti namo, siekdami destabilizuoti padėtį šalyje.
Po dviejų dienų Tunisas švęs nepriklausomybės dieną. Norėdamas išsaugoti tai, kas sukurta, šalies prezidentas turėtų pakviesti „Ennahada“ lyderius į Prezidentūrą ir paskatinti juos kalbėti vienu balsu, kad užtikrintų, jog šalis nepanirs į ekstremizmą.
Tai yra galimybė Tuniso politiniam elitui aiškiai pademonstruoti, kad jų arabų pavasaris nesunyks smurto akivaizdoje.
