Gilda ir Juanas Francisco Loureiros, 35 metus vadovavę nelegalių migrantų iš Meksikos prieglaudai, sakė lig šiol nematę tokios savaitės.
„Albergue San Juan Bosco“ vadinama prieglauda stūkso ant kalvos, iškilusios virš Meksikos pasienio miesto Nogaleso. Pastato sienos nudažytos ryškiomis turkio ir mandarinų spalvomis, o plačiai atvertos durys žvelgia virš kalvų ir 15-ojo greitkelio. Prieglaudoje galima rasti atskirus kambarius vyrams ir moterims. Juose stovi dviaukštės lovos, pastate yra dušai.
Nuo prieglaudos įkūrimo, joje nakvynė buvo suteikta daugiau nei milijonui į JAV keliaujančių žmonių. Tačiau joje besilankanti „The Daily Beast“ žurnalistė pastatą rado beveik tuščią.
Prieglaudos įkūrėjai tikina, kad anksčiau situacija buvo kitokia. Kasnakt čia nakvodavo apie 100 migrantų, kartais skaičius išaugdavo net iki 300. Tuomet G. ir J.F.Loureiros, norėdami suguldyti visus norinčius, ant grindų patiesdavo plonus čiužinius.
Tačiau tą dieną prieglaudoje besilankanti žurnalistė rado nepaliestus, tvarkingai spintoje sudėtus čiužinius. Migrantų beveik nebuvo – tik pustuzinis vyrų ir nė vienos moters. Nepaisant to, kad dėl atšilusio oro balandis turėtų būti aktyviausias migracijos metas, prieglaudos įkūrėjai nėra matę nieko panašaus.
Vienintelis jų paaiškinimas – prezidentas D.Trumpas.
Labiausiai migrantus atbaido įkalinimo grėsmė
D.Trumpas kol kas neįvykdė savo skambių rinkiminių pažadų. Nepradėta statyti Meksiką ir JAV turinti atskirti siena, neprasidėjo ir deportacijos. Tiesa, Imigracijos ir muitinės tarnyba (ICE) įvykdė keletą prieš nelegalius migrantus nukreiptų reidų, tačiau jie mažai skyrėsi nuo tų, kurie buvo atliekami B.Obamos valdymo metais.
Vis dėlto mintis apie D.Trumpą Ovaliniame kabinete ir įkalinimo grėsmė spėjo atbaidyti daugybę migrantų. Jose, jaunas prieglaudoje apsistojęs hondūrietis, tikino: „Migrantai yra išsigandę. Galbūt ateityje jie bijos mažiau, tačiau dabar jie laukia.“
Tai nepraslydo pro akis ir D.Trumpo administracijai. Generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas teigė, kad nuo 2016-ųjų gruodžio iki 2017-ųjų kovo sučiuptų nelegaliai sieną kertančių migrantų skaičius sumažėjo 72 proc.
„Tai nėra atsitiktinumas“, - žurnalistams bei Imigracijos ir muitinės tarnybos pareigūnams tikino J.Sessionsas. Tuomet jis paaiškino naujus prioritetus federaliniams prokurorams, tarp jų – bausmes tais atvejais, kai JAV sieną kerta jau kartą iš šalies deportuotas žmogus. Už tai gresia įkalinimas iki dvejų metų.
„The Daily Beast“ kalbinti migrantai teigė nežinantys J.Sessionso, tačiau girdėję apie jo planus. „Ar tiesa, kad jei būsiu sučiuptas, kalėsiu dvejus metus?“, - klausė hondūrietis vardu Mynoras.
Vaikiną iš JAV deportavo jau keturis kartus, tačiau jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Tiesa, prieš deportacijas jis praleido keletą mėnesių Nevados, Teksaso ir Arizonos kalėjimuose. Mynoras sakė, kad ten sugrįžti nenorėtų.
Vaikiną iš JAV deportavo jau keturis kartus, tačiau jam nebuvo pateikti jokie kaltinimai. Tiesa, prieš deportacijas jis praleido keletą mėnesių Nevados, Teksaso ir Arizonos kalėjimuose. Mynoras sakė, kad ten sugrįžti nenorėtų.
Išgirdęs, kad gandai apie dvejų metų įkalinimą teisingi, ir paklaustas, kodėl jis vis dar bando patekti į JAV vietoj to, kad sugrįžtų į tėvynę, vaikinas priežastimi įvardino smurtą.
Visgi gresianti dvejų metų įkalinimo bausmė privertė hondūrietį dar kartą apsvarstyti savo penktą mėginimą kirsti JAV sieną. Hondūras – viena pavojingiausių pasaulio šalių, kurioje siaučia vyriausybės korupcija, o smurto lygis – itin aukštas. Nepaisant šių priežasčių, dėl D.Trumpo jis svarsto galimybę grįžti atgal.
Migracijos srautai mažėja ne iš visų Meksikos dalių
Mynoras ir dar saujelė migrantų sėdi nedidelėje prieglaudos koplyčioje ir laukia vakarienės. Ant sienos kabo didžiulis Gvadalupės mergelės paveikslas, šalia stovi beveik tikro dydžio nukryžiuotasis, papuoštas plastikiniu rožančiumi. Ant stalo guli krūva „Žinok savo teises“ brošiūrų.
Ant jų parašyta: „Tavo žmogaus teisės keliauja su tavimi, kadangi nė viena gyva būtybė nėra nelegali.“
„Tavo žmogaus teisės keliauja su tavimi, kadangi nė viena gyva būtybė nėra nelegali.“
Vietiniai Nogaleso gyventojai pasakojo, kad čia – neįprastai tylu. Vyrai, autobusais vežantys legaliai sieną kertančius meksikiečius, skundėsi suprastėjusiu verslu. Greičiausiai todėl, kad daugelis bijo, jog net teisė legaliai kirsti JAV sieną nebūtinai apsaugos nuo įkalinimo ar deportacijos.
Apie sumažėjusius migrantų skaičius kalbėjo ir Romos katalikų humanitarinės pagalbos grupė, iš JAV deportuotus meksikiečius aprūpinanti maistu ir drabužiais. Grupės atstovė Joanna Williams teigė, kad anksčiau prieglaudoje jie padėdavo 500-700 žmonių per mėnesį. Tačiau kovą šis skaičius sumažėjo iki 200. Žmonių deportuojama mažiau, kadangi gerokai mažiau jų ryžtasi kirsti sieną.
Anot J.Williams, nors bendras sieną kertančių migrantų skaičius sumažėjo, srautai iš kai kurių Meksikos vietų stipriai išaugo. Jos grupė, visuomet migrantų klausianti, iš kurios šalies dalies jie atvyko, teigia pastebėjusi, kad vis daugiau žmonių iš Čilpansingo bando kirsti sieną. Čia vykstantis konfliktas tarp dviejų gaujų privertė miestą palikti apie 250 tūkst. žmonių.
J.Williams mano, kad sieną kertančių migrantų skaičius vėl pradės augti, kadangi D.Trumpas neįvykdė pokyčių, padedančių išspręsti migracijos priežastis. Jis nepavertė pietinės Meksikos dalies turtingesne ir saugesne, taip pat nesusilpnino gaujų. Anot J.Williams, praeitą mėnesį įvykę pokyčiai – reikšmingi, tačiau laikini.
Prieglaudos įkūrėjas J.F Loureiro pritarė: „Meksikiečiai – labai užsispyrę. Nėra sienos, kuri juos sustabdytų.“
