Tai – „Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu“. Jos metu Rusijos prezidentas atsakinėja į gyventojų užduodamus klausimus. Laidos metu buvo rodomi reportažai iš Krymo, Rusijos regionų, kuriuose V.Putinui dėkojo žmonės, jie uždavė Rusijos prezidentui klausimus.
V.Putinas transliacijos pradžioje kartojo anksčiau ne kartą išsakytas mintis, kad Kryme Rusijos kariuomenė „gynė“ vietos žmonių norą prisijungti prie Rusijos, o Rusija neokupavo Krymo.
Užsipuolė Ukrainos valdžią
V.Putinas ir vėl kartojo, kad po to, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį, Ukrainoje įvyko antikonstitucinis perversmas. V.Putinas teigė, kad tokie įvykiai pietų Ukrainoje sukėlė žmonių nerimą.
V.Putinas bandė neigti faktą, kad Ukrainoje veikia Rusijos kariuomenės diversinės grupės. Tai jis bandė vadinti nesąmonėmis.
Rusija neplanavo jokių karinių veiksmų Kryme.
„Rusija neplanavo jokių karinių veiksmų Kryme“, – taip pat sakė V.Putinas.
„Mes visi esame veikiami emocijų. Tačiau mes turime suprasti vieni kitus. Aš esu tikras, kad rasime supratimą su Ukraina. Tikiuosi, kad ir Ukrainoje ateis supratimas, kad pasielgti kitaip Kryme Rusija negalėjo“, – sakė V.Putinas. Jis teigė, kad ukrainiečiai turėtų pripažinti Krymo okupaciją ir aneksiją.
V.Putinas pažadėjo, kad vienas pirmųjų Rusijos uždavinių Kryme yra atnaujinti Juodosios jūros laivyną. Rusijos prezidentas teigė, kad jau yra pateikta užsakymų dėl laivyno už 5 mlrd. rublių.
Pripažino, kad Kryme veikė Rusijos okupacinė armija
V.Putinas vėl buvo paklaustas, kas buvo tie „žalieji žmogeliukai“ Kryme. V.Putinas teigė, kad jie net neslėpė, jog tai buvo Rusijos kariai: „Aišku, ten stovėjo mūsų kariai.“ Jis taip pat pripažino, kad kitaip Kryme nebūtų buvę jokio referendumo.
Rusijos prezidentas gyrė „Berkut“, sakydamas, kad jie atliko savo pareigą ir nusipelno didelės pagarbos.
Į V.Putiną kreipėsi ir studijoje buvęs Ukrainos specialiųjų pajėgų „Berkut“ atstovas. Jis klausė: „Ar visada V.Janukovyčius buvo toks bailys ir išdavikas?“ V.Putinas atsakė, kad V.Janukovyčius buvo spaudžiamas didelės atsakomybės. „V.Janukovyčius atliko savo pareigą taip, kaip manė esant teisinga“, – sakė V.Putinas.
Jis teigė, kad su V.Janukovyčium ne kartą kalbėjo Maidano įvykių metu – taip pat ir apie jėgos panaudojimą. „Jis man sakė – ranka nekilo pasirašyti įsakymą naudoti jėgą“, – sakė V.Putinas. Rusijos prezidentas gyrė „Berkut“, sakydamas, kad jie atliko savo pareigą ir nusipelno didelės pagarbos. V.Putino manymu, tai, kaip dabar elgiamasi su „Berkut“ nariais, yra neatleistina ir daro gėdą visai Ukrainai.
Prisiminė savo karjerą KGB
V.Putinas prisiminė savo karjerą KGB ir sakė, kad ten jie buvo mokomi „visiškos ištikimybės savo liaudžiai ir šaliai“.
Jis teigė, kad daugelis šių regionų istoriškai priklauso Rusijai ir sakė nesuprantantis, kodėl sovietiniais laikais šios žemės buvo priskirtos Ukrainai.
Rusijos prezidentas laidoje pabrėžė, kad šiuo metu vystosi labai geri santykiai su Kinija, kuri, anot V.Putino, ateityje bus galingiausia pasaulio karinė jėga. „Rusijos ir Kinijos santykiai bus esminiai pasaulio politikoje“, – sakė V.Putinas.
V.Putinas: pietryčių Ukraina – tai Novorusija
V.Putinas pareiškė, kad dabar tikslas yra užtikrinti rusų teises rytų Ukrainoje. Jis teigė, kad daugelis šių regionų istoriškai priklauso Rusijai ir sakė nesuprantantis, kodėl sovietiniais laikais šios žemės buvo priskirtos Ukrainai.
V.Putinas pareiškė, kad pietryčių Ukraina – tai Novorusija: „Priminsiu, naudodamasis carinių laikų terminologija – tai Novorusija. Ir Charkovas, Luhanskas, Doneckas, Chersonas, Nikolajevas, Odesa cariniais laikais įėjo į Rusijos sudėtį. Tai teritorijos, kurios buvo perduotos Ukrainai trečiajame dešimtmetyje sovietų valdžios. Kodėl jie tai padarė, Dievas žino“.
Tiesa, jis teigė, kad nereikėtų lyginti rytų Ukrainos ir Krymo, jo teigimu, šių regionų etninė sudėtis skiriasi. Jis teigė, kad kol kas nežino, kokia visuomenės nuomonė rytų Ukrainoje, tačiau sakė sieksiantis, kad šių regionų žmonės „galėtų laisvai išreikšti savo valią“. „Labai tikiuosi, kad man nereikės pasinaudoti teise įsiveržti į Ukrainą ir kad tai bus išspręsta diplomatiniais būdais“, – sakė V.Putinas, priminęs, kad jis yra gavęs įgaliojimus „ginti rusakalbių teises užsienyje“.
„Dabar mūsų vaidmuo – giminaičio, gero kaimyno“, – V.Putinas priminė, jog Maskva ir toliau nori vaidinti vyresniojo brolio vaidmenį.
„Klausimas net ne tas, kas bus pirma: referendumas dėl decentralizacijos ar federalizacijos, paskui – rinkimai ar rinkimai, o paskui – valstybės struktūros keitimas. Klausimas yra garantijos šiems žmonėms“, – pareiškė V.Putinas per „tiesioginę liniją“.
Jis pabrėžė, kad būtina paskatinti Kijevą duoti atsakymą į klausimą, kur garantijos. „Klausimas tas, kad reikia užtikrinti teisėtas Pietryčių Ukrainos rusų teises ir interesus“, – pažymėjo jis
V.Putinas sakė abejojantis būsimųjų rinkimų Ukrainoje teisėtumu, nes iki šiol, anot jo, nenušalintas yra V.Janukovyčius. „Todėl norint surengti teisėtus rinkimus reikėtų keisti Konstituciją“, – sakė V.Putinas. Jis pabrėžė, kad kol kas pagal apklausas būsimuosiuose rinkimuose pirmaujantis verslininkas Petro Porošenka didžiąją dalį savo verslo turi Rusijoje.
Gąsdino NATO grėsme Rusijai
V.Putinas kalbėjo ir apie NATO plėtrą. Jo teigimu, NATO plėtra kelia Rusijai nerimą ir verčia rinktis atsakomąsias priemones. V.Putinas sakė, kad ir Rusijos veiksmai Kryme iš dalies buvo sąlygoti NATO plėtros – jo teigimu, jeigu Rusija būtų laukusi, galiausiai NATO savo pajėgas būtų perkėlusi čia. „Tuomet mums tai turėtų geopolitinių pasekmių“, – sakė V.Putinas.
Jo teigimu, JAV priešraketinių sistemų perkėlimas arčiau Rusijos sienų irgi yra ne gynybinis manevras, o akivaizdžiai prieš Rusiją nukreiptas veiksmas. „Mes toliau derėsimės, tačiau padarysime viską, kad užtikrintume Rusijos augimą“, – sakė V.Putinas.
V.Putinas pabrėžė, kad anksčiau NATO vadovybė tikino Maskvą neplanuojanti Aljanso plėsti į rytus. Tačiau vėliau prie jo prisijungė buvusio komunistinio bloko šalys ir Sovietų Sąjungos okupuotos Baltijos šalys.
Savo laiku kalbėjau: „Kodėl tai darote? Kokia prasmė? Tų šalių saugumo užtikrinimas? Manote, jas kas nors užpuls?“
„Savo laiku kalbėjau: „Kodėl tai darote? Kokia prasmė? Tų šalių saugumo užtikrinimas? Manote, jas kas nors užpuls?“ Gerai, tačiau pakanka sudaryti dvišalę sutartį dėl draugystės ir savitarpio pagalbos, įskaitant karinę – ir tų šalių saugumas bus užtikrintas“, – aiškino jis, čia pat pamiršęs, kad Rusijos, JAV ir D.Britanijos su Ukraina pasirašytą jos teritorinį vientisumą garantuojančią sutartį mainais į branduolinio ginklo atsisakymą Rusija sutrypė Kryme ir trypia Donbase.
Tačiau V.Putinas sakė, kad iš Aljanso vadovų sulaukdavo atsakymų, kad tos šalys „turi teisę pačios rinktis, kaip užtikrinti savo saugumą“.
V.Putinas buvo paklaustas, ar neketinama prie Rusijos prijungti Aliaskos. „O kam jums Aliaska?“ – klausė V.Putinas šį klausimą pateikusios karingos pensininkės.
Klausimą pateikė ir E.Snowdenas
V.Putinui klausimą pateikė ir Rusijoje nuo JAV teisingumo besislapstantis buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas, paviešinęs daugybę slaptųjų tarnybų surinktos informacijos. Jis klausė – ar Rusija pasiklauso žmonių pokalbių ir ar V.Putinas pateisina masinę žmonių kontrolę.
V.Putinas sakė, kad puikiai supranta E.Snowdeną, nes abu jie – buvę agentai. Rusijos prezidentas nemirksėdamas kaip tikras šnipas aiškino, kad Rusijoje nėra masiškai pasiklausoma žmonių pokalbių.
V.Putinas buvo paklaustas ir to, kada parodys visuomenei naująją pirmąją šalies ponią. Rusijos prezidentas nelabai turėjo ką atsakyti į šį klausimą. Jis nevykusiai pajuokavo, kad pirma reikia buvusiai žmonai surasti naują vyrą, o po to galvoti apie save.
Ukrainai davė mėnesį
V.Putinas suteikė Ukrainai mėnesio laikotarpį, per kurį turės būti išspręstas ginčas dėl įsiskolinimų už gamtines dujas, perspėdamas, kad neišsprendus tos problemos Maskva pradės reikalauti iš Kijevo išankstinio apmokėjimo už dujas.
V.Putinas suteikė Ukrainai mėnesio laikotarpį, per kurį turės būti išspręstas ginčas dėl įsiskolinimų už kaimyninės šalies tiekiamas gamtines dujas.
Jis pagrasino, jog Kijevui vengiant mokėti už dujas, gali būti nutrauktas jų tiekimas Ukrainai, taip pat sutrikti energetikos išteklių eksportas į Europos šalis.
