Jau seniai NATO susitikimo buvo taip laukta. O priežastis tikriausiai vienintelė: pasikeitimai JAV Baltuosiuose rūmuose ir Pentagone – į Briuselį atvyksta naujasis Amerikos gynybos sekretorius, „pasiutusiu šunimi“ vadinamas Jamesas Mattisas.
Sąjungininkai Europoje sieks išgirsti iš kolegos už Atlanto, kad D.Trumpas gerbia įsipareigojimus NATO – aljansui, garantuojančiam Europos saugumą jau beveik 70 metų.
„J.Mattiso pasirodymas bus tikrai labai svarbys, – teigė tyrimų centrui „Europos lyderystės tinklas“ vadovaujantis Adamas Thomsonas, anksčiau ėjęs Jungtinės Karalystės ambasadoriaus NATO pareigas. – Svarbu, ar mums atrodys, kad jis kalba už visą naująją administraciją.“
Gynybos finansavimas didėja
Ką apie NATO kalbėjo D.Trumpas, sunku net susigaudyti. Per rinkimų kampaniją jis Aljansą vadino „pasenusiu“, vėliau reiškė jam paramą, o fone reguliariai skambėjo gražūs žodžiai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Aljansas, visas nares kartu sudėjus, 2016 metais padidino išlaidas gynybai 3,8 proc., arba 10 mlrd. JAV dolerių.
Visa tai įskėlė įtampą kitame transatlantinių ryšių gale – Europoje. Tad iš J.Mattiso tikimasi išgirsti savotišką nuraminimą, kad dėl NATO prasmės Vašingtone iš tiesų neabejojama.
Bet europiečiai išgirs ne tik tai. J.Mattisas, be jokios abejonės, pakartos ir daugelio savo pirmtakų – tiek respublikonų, tiek demokratų – išsakytą poziciją, kad NATO narėms Senajame žemyne reikia daugiau investuoti į gynybą.
Nors D.Trumpas NATO jau nebepeikia, jis nuosekliai kritikuoja kai kuriuos sąjungininkus, neskiriančius gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nors tai numato Aljanso gairės (oficialaus reikalavimo nėra, – red.).
„Daug jų net nėra arti (šio rodiklio, – red.), – taip apie europiečių išlaidas gynybai praėjusį mėnesį Floridoje pasisakė D.Trumpas. – O jie skirti tinkamus finansus.“
Tiesa, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra parengęs atsakymą: Aljansas, visas nares kartu sudėjus, 2016 metais padidino išlaidas gynybai 3,8 proc., arba 10 mlrd. JAV dolerių.
Nors dar 2015 metais tik keturios NATO narės – Jungtinė Karalystė, Lenkija, Graikija ir Estija – skyrė daugiau nei 2 proc. BVP gynybai, J.Stoltenbergas antradienį teigė, kad prie tikslo artėja ir Lietuva, Latvija bei Rumunija. Gynybos finansavimą didina ir Vokietija.
Susirūpinimas prastu gynybos finansavimu Europoje vis dėlto pradėjo augti dar tuo metu, kai D.Trumpas nebuvo net paskelbęs apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose – po Krymo aneksijos ir kilus karui Rytų Ukrainoje.
NATO dabar siunčia pajėgas į Rytų Europą, kad atgrasytų vis agresyvesnę ir įžūlesnę Rusiją. Kariai ir karinė technika jau pasiekė Lenkiją ir Baltijos šalis.
Šeima sėda prie stalo
J.Mattisas, JAV ginkluotosiose pajėgose tarnavęs net keturis dešimtmečius, yra buvęs NATO generolas, tad NATO būstinėje Briuselyje jausis kaip namuose.
Vis dėlto į Europą jis atvyksta sudėtingu metu Vašingtone – čia ką tik atsistatydino D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas.
Tiesa, J.Mattisas jau pareiškė, kad jam M.Flynno atsistatydinimas dėl melo apie pokalbius su Rusijos ambasadoriumi Vašingtone nedaro „jokios įtakos“.
Vienas aukštas NATO diplomatas Europoje „Reuters“ pripažino, kad sąjungininkai puikiai supranta, jog D.Trumpas gali sužlugdyti atsargų diplomatinį darbą vienintele žinute tviteryje. Tačiau Vašingtono paramos žvelgiant į įtemptus santykius su Rusija vis tiek siekiama.
Iš J.Mattiso laukiama ir nuomonės, kokia Vašingtono vizija dėl aktyvesnės kovos su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.
„Mes turime susodinti šeimą prie vieno stalo. Dabar padaryta taip, kad situacija būtų trapi“, – pridūrė diplomatas, turėdamas omenyje atmestinas D.Trumpo pastabas apie NATO.
Aišku, Briuselyje bus kalbamasi ne tik apie D.Trumpo nuomonę apie Aljansą. Iš J.Mattiso laukiama ir nuomonės, kokia Vašingtono vizija dėl aktyvesnės kovos su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.
Nors D.Trumpas reikalauja vis daugiau, o į pagalbą žada pasikviesti ir Rusiją, NATO pareigūnai sako, kad Aljansas jau yra aktyvus – kariškiai padeda Afganistano ir Irako pajėgoms, o apsiimti policijos darbu ir sekti iš Sirijos į Europą sugrįžtančius džihadistus negali.
„Mes turime aiškiai suprasti, kad NATO negali vadovauti kovai su tarptautiniu terorizmu. NATO gali būti tos kovos dalis“, – pabrėžė vienas Aljanso diplomatas Europoje.
Į Briuselį išvyko ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kuris prieš gynybos ministrų susitikimą dalyvavo Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio delegacijos susitikime su J.Stoltenbergu.
