Praėjusiais metais kanclerės Angelos Merkel vyriausybė sutarė iki 2024 metų padidinti Vokietijos gynybos biudžetą iki 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
NATO gairėse rekomenduojamas 2 proc. BVP rodiklis, tačiau analitikai kalbėjo, kad Vokietijai, ilgus metus chroniškai gailėjusiai lėšų gynybai, bent jau kol kas gana ir 1,5 proc.
Vis dėlto greičiausiai nebus pasiektas ir šis barjeras. Šalies finansų ministras, socialdemokratas Olafas Scholzas paskelbė 2020–2023 metų biudžeto gaires, kuriose ambicingas gynybos biudžeto didinimas nenumatomas – atvirkščiai.
Amerikiečiai nepatenkinti
Esą kadangi blogėja šalies ekonomikos augimo prognozės, į Gynybos ministerijos reikalavimus nebus atsižvelgta ir gynybos biudžetas bus didinamas tik iki 2020 metų.
Tikslesni skaičiai tokie: pernai gynybai Vokietija skyrė 1,25 proc. BVP, o kitais metais numatomas 1,37 proc. BVP prilygstantis gynybos biudžetas. Tačiau tuomet gynybai norima skirti jau mažiau lėšų, o 2023 metais planuojama grįžti prie 1,25 proc. BVP rodiklio.
R.Grenellas: „Tai, kad Vokietijos vyriausybė net svarsto sumažinti ir taip nepriimtinai kuklius įsipareigojimus gynybai, yra nerimą 28-iems Vokietijos sąjungininkams NATO keliantis signalas.“
„Kelerius artimiausius metus turėsime judėti į priekį atsargiai“, – „Financial Times“ tvirtino vienas Finansų ministerijos pareigūnas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija jau reiškia nepasitenkinimą.
Prieštaringai vertinamas Amerikos ambasadorius Berlyne Richardas Grenellas pabrėžė, kad „NATO narės aiškiai įsipareigojo artėti link 2 proc. 2024 metais, o ne tolti nuo šio rodiklio“.
„Tai, kad Vokietijos vyriausybė net svarsto sumažinti ir taip nepriimtinai kuklius įsipareigojimus gynybai, yra nerimą 28-iems Vokietijos sąjungininkams NATO keliantis signalas“, – pareiškė R.Grenellas.
„Signalas – siaubingas“
Susirūpinę ir gynybos analitikai bei įstatymų leidėjai iš A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (KDS).
„Mes susiduriame su mūsų patikimumo NATO rėmuose problema, – pareiškė Vokietijos tarptautinės politikos ir saugumo instituto analitikė Claudia Major. – Sąjungininkams sakėme, kad išleisime 1,5 proc. BVP.
Jie priėmė tokią žinią, o dabar mes patys keliame klausimų dėl šio tikslo. Politinis signalas yra siaubingas.“
KDS Bundestage atstovaujantis parlamentaras Henningas Otte pridūrė: „Turime laikytis planų didinti gynybos finansavimą. Mūsų pasiruošimas skirti 1,5 proc. BVP gynybai, apie kurį neseniai pranešėme NATO, yra minimalus tikslas. Ateityje reikės skirti dar daugiau lėšų.“
Kai kurie ekspertai įspėja, kad toks Berlyno atsitraukimas sukeltų grėsmę įsibėgėjančioms pastangoms padidinti Vokietijos karinius pajėgumus.
Daug dešimtmečių investicijų labai trūko, o apie neveikiančius tankus ir žaislinius šautuvus juokauja visa Europa.
„1,5 proc. BVP dydžio gynybos biudžetas reikalingas skylių užkamšymui.
Kirsti per tokią sumą – kirsti ir per Bundesvero (Vokietijos ginkluotųjų pajėgų, – red.) operacinę parengtį ir pajėgumus“, – teigė Bundestago ginkluotųjų pajėgų komisaras Hansas-Peteris Bartelsmas.
Politinių taškų paieškos
O.Scholzo pasiūlymai dėl biudžeto gairių, kurias trečiadienį turėtų patvirtinti vyriausybė, paviešinami jautriu metu – balandį NATO šalių lyderiai rinksis į viršūnių susitikimą Vašingtone, kur minės 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines.
Per pastaruosius viršūnių susitikimus netrūkdavo scenų, kai įsiutęs JAV prezidentas D.Trumpas koneveikia sąjungininkus dėl nepakankamo gynybos finansavimo. Ypač daug kritikos iš jo lūpų atitekdavo Vokietijai.
Kaip skaičiuoja paties Aljanso ekspertai, 2018 metais Vokietija gynybai skyrė 1,23 proc. BVP. Kaip ir likusios NATO narės, Vokietija yra oficialiai įsipareigojusi judėti link 2 proc. BVP rodiklio, bet 1,5 proc. BVP ribą nusistatė kaip laikiną tikslą.
C.Major manymu, grįžti į maršrutą 1,5 proc. BVP tikslo link dar įmanoma, bet analitikė abejoja, ar Berlyne užtenka politinės valios.
C.Major: „Atrodo, kad socdemai nori save vaizduoti kaip taikos partiją, pasisakančią prieš ginklų eksportą ir atsispiriančią Trumpo reikalavimams.“
„Aišku, kad tikslą pasiekti dar įmanoma. Bet dabar siunčiame žinią, kad mums stinga politinės valios. O jei politinės valios stinga jau dabar, kodėl jos neturėtų stigti po metų ar dvejų?“ – klausė ekspertė.
Dėl tarpinio 1,5 proc. taikinio pernai sutarė abi valdančiosios partijos – KDS ir socialdemokratai. Bet dabar krikdemai, regis, jau abejoja, ar kairieji tikrai nusiteikę skirti daugiau lėšų gynybai.
Netrukus įvyks Europos Parlamento rinkimai, vėliau laukia dar keturi balsavimai regionuose, tad socdemai gali manyti, kad pasisakymai prieš didesnį gynybos finansavimą jiems gali atnešti reitingo taškų.
„Gynyba – viena sričių, kur skirtumai tarp socialdemokratų ir KDS vis dar aiškūs. Atrodo, kad socdemai nori save vaizduoti kaip taikos partiją, pasisakančią prieš ginklų eksportą ir atsispiriančią Trumpo reikalavimams“, – tvirtino C.Major.
