Gegužės mėnesį Jungtinėje Karalystėje (JK), kuomet karantino įkarštyje palikti namus vengė net kriminalinio pasaulio atstovai, atsirado radusių laiko deglais paversti 5G ryšio bokštus, „Foreign Policy“ rašo Karališkojo jungtinių paslaugų instituto (RUSI) Šiuolaikinio atgrasymo projekto (ang. Modern Detterence project) vadovė Elisabeth Braw.
Jei nesiimsime veiksmų prieš melagingą informaciją, po penkerių metų matysime labai aiškias to pasekmes.
Kas gi tie padegėjai? Žmonės, kurie socialinių tinklų, vietinių įžymybių, o kartais ir Kremliaus remiamos žiniasklaidos pagalba įtikėjo, kad 5G sukelia COVID-19. Toks gyventojų agresyvumas miestų vadovus gali priversti susimąstyti ar jų valdose reikia 5G antenų, dezinformacija tampa ne tik įkyrių nepatogumu, bet realybę veikiančiu reiškiniu.
Po išpuolio JK Derbio miestelyje, savivaldos atstovas žurnalistams reiškė nuostabą, negalėdamas suprasti, kodėl kas nors galėtų ryžtis pavojui pasmerkti ne tik gaisrinės ar policijos darbuotojus, bet ir niekuo dėtus gyventojus. Vis dėlto, rašo E.Braw, sveiko proto argumentai padegėjams nė motais.
Jų galvose jau pasėta dezinformacijos sėkla, kuri yra pakankamai gaji, kad žmonės visoje Europoje imtųsi agresijos prieš ryšio bokštus ir juos prižiūrintį personalą. Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacijos (ETNO) ir pasaulinės mobiliųjų tinklo operatorių asociacijos (GSMA) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį JK buvo padegti 87 ryšio bokštų.
30 panašaus tipo įvykių registruota Nyderlanduose, kur priekabių sulaukė ir vietiniai telekomunikacijų inžinieriai. Grasinimų neišvengė ir Švedijos verslo bei valdžios atstovai. Bokštų padegimai užfiksuoti Airijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje ir Kipre.
Paveikti interneto ir garsenybių
Dažniausiai su 5G ir koronavirusu susijusios sąmokslo teorijos siekia įrodyti, kad penktos kartos ryšis silpnina imunitetą, o tai atveria kelią koronavirusui paveikti organizmą. Kiti tvirtina, kad lašeliai, kuriais virusas plinta skleidžiami 5G ryšio pagalba, o pandemija tėra priedanga 5G tinklo plėtrai. Nors tokios teorijos neturi nieko bendro su realybe, tai neužkirto kelio jų sklaidai žinomų žmonių pagalba.
„Reuters“ žurnalistikos studijų instituto Oksfordo univeristete balandį publikuotas tyrimas parodė, kad politikai, įžymybės ir kiti vieši asmenys yra atsakingi už penktadalį dezinformacijos apie 5G ir koronavirusą sklaidos. Nors pastebima, kad žinomi žmonės retai dalinasi sąmokslo teorijomis, pakanka ir kelių sąmokslu įtikėjusiu žmonių, idant informacija socialiniuose tinkluose išplistu žaibiškai.
E.Braw pastebi, kad yra labai tikrų su 5G tinklo plėtra susijusių problemų, pavyzdžiui Kinijos rolė diegiant naująjį tinklą. Beveik visos Vakarų šalys svarsto ar Pekino kontroliuojamai „Huawei“ derėtų suteikti galimybę diegti strategiškai svarbų 5G tinklą. Kol Jungtinės Valstijos priešinasi Kinijos įmonės indėliui, ne visos Europos šalys linkusios sekti įkandin Vašingtonui.
Dirbtinis nerimas
Tačiau 5G tinklo gretinimas su COVID-19 yra visai kas kita. Ypatingą nerimą kelia tai, kad Vakarams priešiškos valstybės aktyviai prisideda prie dezinformacijos sklaidos. Nesusijusios tyrėjų grupės JAV ir Katare atskirų tyrimų metu priėjo tos pačios išvados – 5G sąmokslo teorijų sklaidą skatina netikrų internetinių paskyrų tinklas.
Nors tyrėjai negalėjo nustatyti kas jas sukūrė, Kataro universiteto tyrėjas Marcas Owenas Jonesas teigė įžvelgęs nemažai panašumų su 2016 m. vykdyta dezinformacijos kampanija, kuriai dirigavo Sankt Peterburge įsikūrusi Rusijos interneto tyrimų agentūra (IRA).
Dezinformaciją labai lengva nurašyti, kaip įkyrų nepatogumą užuot reiškinį laikius grėsme nacionaliniam saugumui, rašo E.Braw. Ypatingai dėl to, kad visuomenės supranta, kad yra šeriamos melu. Tyrimų įmonės „Ipsol“ apklausos vykdytos 25 valstybėse duomenimis, 86 proc. respondentų teigė susidūrę su melaginga informacija.
Dar viena dezinformacijos, garsenybių ir socialinių tinklų paveikta grupė, vakcinų skeptikai, 2019 m. Jungtinėse Valstijose sukėlė tymų protrūkį. Ta pati grupė, įtikėjusi nuo COVID-19 kuriamų skiepų žala gali sukelti ir antrąją koronaviruso bangą.
Niujorke atlikta apklausa parodė, kad 29 proc. respondentų nesiskiepytų net jei vakcina nuo viruso ir būtų sukurta. Toks didelis atsisakiusių skiepytis skaičius ženkliai sumažintų bet kokios vakcinos efektyvumą.
Per brangios pastangos?
Susidūrę su agresija, miestų savivaldos atstovai gali persigalvoti dėl 5G ryšio plėtros. Tai neturėtų stebinti, nes gauti statybos leidimus ir statyti bokštus užima laiko ir kainuoja pinigus. Tuo metu nežinant ar visos pastangos nepavirs fakelu, ryžtas vykdyti plėtrą gali būti prislopintas.
Pavyzdžiui Italijoje sustabdytas ne vienas 5G tinklo plėtros projektas, kuomet merai ir savivaldos tarybų nariai nusprendė, kad greitesnio tinklo teikiami patogumai neatsveria sabotažo keliamų rūpesčių. 2019 m. birželį vos vienas savivaldos vadovas ryžosi stabdyti ryšio diegimo planus. Šiemet Italijoje tokių jau 128.
Tačiau E.Braw pastebi, kad 5G tinklo plėtra Vakaruose negali būti sustabdyta, nes augančio produktyvumo viltis pasaulyje po koronaviruso stipriai susijusi su technologiniu progresu ir galimybėmis efektyviai dirbti iš namų. Tuo metu būtiną tinklo pajėgumų didinimą stabdo ne techninės ar logistinės kliūtis, o dezinformacija.
„Taip, dabar mes galime pilnai veikti. Tačiau jei nesiimsime veiksmų prieš melagingą informaciją, po penkerių metų matysime labai aiškias to pasekmes“, – teigė ETNO generalinio direktoriaus pavaduotojas Alessanro Gropelli.
Tuo metu Kinija 5G tinklo plėtroje jungia aukštesnę pavarą. Kuomet valstybė akylai stebi visuomenę, miestų pareigūnams nereikia nerimauti, kad dezinformacija užkirs kelią plėtrai. Tai liberalių demokratijų našta. Todėl dezinformacijai tiesiogiai veikiant verslą ir kasdienį gyvenimą, kova su šiuo reiškiniu tampa ne prabanga, o būtinybe.
Žinomą, demokratija yra nepalyginimai svarbesnė už 5G tinklo plėtrą., rašo „Foreign Policy“ rašo E.Braw. Tačiau reakcija į penktos kartos ryšį supančią melo bangą galėtų tapti postūmiu kovoti ne tik su padeginėjamais bokštais, bet ir su sparčiai turtingose demokratijose interneto pagalba plintančiu dezinformacijos virusu.
Nesikeičiant žiniasklaidos verslo tendencijoms, galima sulaukti dienos, kuomet tik pasiturintys ir ambicingi leis sau skaityti publikacijas, parengta griežtus standartus taikančiose redakcijose.
Neretai geros reputacijos visuomeniniai transliuotojai situacijos neišgelbės, nes jų auditorija traukiasi. 2019 m. rugėsjį „Reuters“ instituto atliktas tyrimas parodė, kad tik maža dalis asmenų jaunesnių nei 25 metai aplanko visuomeninių transliuotojų internetinius tinklalapius – 19 proc. jaunų vokiečių ir 14 proc. jaunų italų.
Duomenys rodo, kad mažiau išsilavinę ir jaunesni gyventojai daugiausia informacijos gauna iš nepatvirtintų informacijos šaltinių per socialinius tinklus.
E.Braw konstatuoja, kad toksiškoje informacinėje erdvėje mirkstantys žmonės ne dėl savo kaltės gali tapti pavojingi. Ryšio bokštai tėra naujausia dezinformacijos keliamo pavojaus manifestacija, todėl socialiniai tinklai turėtų imtis priemonių idant dar vienos nebūtų.
