2021-ųjų vasaris, Vašingtonas. D.Trumpas, kuris prieš kelis mėnesius vėl šventė pergalę JAV prezidento rinkimuose, paskelbia, kad NATO – jau tikrai atgyvenęs aljansas, ir išveda Ameriką iš šios organizacijos.
Netrukus Pentagonui nelieka kitos išeities kaip tik patraukti karius ir karinę įrangą – įskaitant branduolinius ginklus ir priešraketinės gynybos skydo elementus – iš Europos.
Scenarijus hipotetinis, košmariškas, bet realistiškas. Juk šių metų sausį „The New York Times“ pranešė, kad per 2018-uosius D.Trumpas ne kartą su savo aplinka aptarė galimybę JAV pasitraukti iš NATO.
Kaip Europa gintųsi be JAV?
Tokį grasinimą jis esą išsakė ir per NATO viršūnių susitikimą pernai liepą. D.Trumpas netrukus patvirtino, kad su kitų Aljanso šalių narių lyderiais kalbėjo būtent apie tai.
Vieši D.Trumpo, daugelį kitų NATO narių vadinančio „nemokiomis“, svarstymai apie galimą JAV pasitraukimą iš Aljanso verčia europiečius ir nerimauti, ir vis garsiau kalbėti apie aktyvesnį bendradarbiavimą gynybos srityje bei strateginę autonomiją.
Bet ar Europos šalys galėtų pačios apsiginti konflikto atveju? Kaip europiečiai apskritai mąstytų apie saugumą, jei nebebūtų galima prisidengti galingųjų JAV skėčiu?
Išgalvotas scenarijus toks: JAV pasitraukia iš NATO, o tada kyla krizės Aljansui priklausančiose šalyse Vakarų Balkanuose ir Rytų Europoje.
Šių metų vasarą į tokius klausimus pabandyta atsakyti Vokietijos Korberio fondo ir Tarptautinio strateginių studijų instituto surengtomis teorinėmis pratybomis.
Pratybose Berlyne dirbo ekspertų komandos iš penkių šalių – Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir JAV.
Joms buvo pateiktas išgalvotas scenarijus, skambėjęs taip: JAV pasitraukia iš NATO, o tada kyla krizės Aljansui priklausančiose šalyse Vakarų Balkanuose ir Rytų Europoje.
Tokiu tyrimu siekta išsiaiškinti, kaip europiečiai reaguotų į tokį scenarijų? Kokios būtų paskirų valstybių raudonosios linijos, interesai, prioritetai?
Kaip europiečiai organizuotų gynybą tokiu atveju, jei JAV jau nebepriklausytų NATO? Galiausiai – ar amerikiečiai, jau nedalyvaudami Aljanso veikloje, dar vaidintų kokį nors vaidmenį Europos saugumo žemėlapiuose?
Rezultatai – išties įdomūs, rašo Korberio fondo Rusijos ir Rytų Europos politikos ekspertė Liana Fix bei Tarptautinio strateginių studijų centro gynybos ir karybos analizės skyriaus direktorius Bastianas Giegerichas.
„Šio žaidimo rezultatai verčia susirūpinti – kentėtų kiekviena iš penkių pasirinktų valstybių. Tai buvo simuliacija, bet pratimas leido pažvelgti į NATO šalių Europoje interesus ir jų pasirinkimus“, – teigia tyrimo iniciatoriai.
Klibantys sutarties straipsniai
Taigi: JAV pasitraukia iš NATO. Kas toliau? Per pratybas daugelis komandų nusprendė neskubėti su sprendimais – didžiausią dėmesį jos skyrė bandymams įtikinti JAV sugrįžti į Aljansą.
Amerikiečiams siūlomos tokios nuolaidos, apie kokias anksčiau nebūdavo galima net pagalvoti – atveriamos energetikos rinkos, panaikinami prekybiniai tarifai. Beje, būtent dėl to galima teigti, kad per pratybas paaiškėjo, jog grasinimai pasitraukti iš NATO gali būti efektyvūs.
Aktyvesnius žingsnius europiečiai žengia tik paaiškėjus, kad JAV tikrai neapsigalvos, ir kilus didelei krizei NATO šalyje narėje Vakarų Balkanų regione.
Teoriniame žaidime įsivaizduojamas prorusiškų elementų surengiamas valstybinis perversmas, kurį Rusijos karo laivai remia blokuodami vartus į Viduržemio jūrą.
Pratybose daugelis komandų numatė, kad be JAV likusios NATO narės muistysis ir nenorės tokio „pilkosios zonos“ scenarijaus atveju skubiai aktyvuoti kolektyvinės gynybos pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį.
Be JAV saugumo garantijų iškart kyla abejonių Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio, numatančio, kad vienos šalies narės užpuolimas laikomas visų šalių narių užpuolimu, patikimumu.
Vietoj to aktyvuojamas šios sutarties 4-asis straipsnis, kuris numato Aljanso sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano, kad yra kilusi grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui.
Veiksmų, tiesa, imamasi. Tačiau neišvengiamas ekonomines sankcijas Rusijai palydi tik ad-hoc principu sudarytų mažesnių koalicijų ėjimai.
Atrodo, kad be JAV saugumo garantijų iškart kyla abejonių Vašingtono sutarties 5-ojo straipsnio, numatančio, kad vienos šalies narės užpuolimas laikomas visų šalių narių užpuolimu, patikimumu.
Negana to, pratybose buvo numatyta ir eskalacija Rytų Europoje – taikinius už 4500 km pasiekti galinčios raketos, dislokuotos Vakarų Rusijoje, smūgis.
Logiška, kad buvo nustatyta, jog JAV patraukus iš Europos šalių, visų pirma Vokietijos, branduolinius ginklus ir priešraketinės gynybos elementus, toms valstybėms kiltų egzistencinė grėsmė.
Tokių spragų užkamšymas reikalauja ilgalaikių investicijų, todėl Europa dar daug metų liktų pažeidžiama.
Skirtingų šalių skirtingos situacijos
Vokietijos komanda įsitikino: Vokietijai JAV pasitraukimas iš NATO būtų egzistencinė grėsmė.
Šie ekspertai, tiesa, svarstė galimybę išplėsti šiemet iš tiesų Prancūzijos ir Vokietijos pasirašytą Acheno sutartį, taip pat – paprašyti Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pervežti branduolinių ginklų į kitas Europos šalis.
Vystyti pačios Vokietijos branduolinius pajėgumus nesvarstyta – per didelis piliečių pasipriešinimas.
Tiesa, prancūzai ir britai branduolinių ginklų taip lengvai neskolintų, o į Europą grįžtų ir dabar kunkuliuojantys debatai dėl dalinimosi našta. Be to, kai kurie ekspertai spėjo, kad jei Paryžius ir Londonas apskritai nesutiktų išplėsti branduolinį skėtį, Europoje kiltų siekio apsirūpinti tokiais ginklais bumas.
Prancūziškąjį požiūrio kampą, tiesą sakant, jau išsakęs Emmanuelis Macronas – Paryžiui NATO be amerikiečių „mirtų“. Prancūzai ilgalaikiu požiūriu norėtų suformuoti naują, ES paremtą kolektyvinės gynybos struktūrą.
Tiesa, per pratybas tokią poziciją ypač kritiškai įvertino Jungtinės Karalystės ir Lenkijos komandos. Vokietija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė taip pat tvirtino, kad NATO vadovybės struktūras reiktų išlaikyti ir po JAV pasitraukimo.
Be to, skeptikai pareiškė, kad amerikiečiams turėtų būti palikta galimybė prisijungti prie naujos kolektyvinės gynybos organizacijos, jei ji pakeistų NATO.
Londonas pagal įsivaizduotą scenarijų net po „Brexit“ laikytų save pagrindiniu žaidėju Europos saugumo lauke, gebančiu formuoti žemyno saugumo architektūrą.
Britų požiūris į Prancūziją ir Vokietiją gynybos klausimais – tradiciškai skeptiškas, o raudonosios linijos – jokios ES armijos, jokio ES aljanso.
Lenkija šiame teoriniame žaidime atstovavo visų pažeidžiamiausių rytinio NATO sparno šalių narių blokui. Varšuva nebuvo linkusi pasitikėti Europos galimybėmis organizuoti kolektyvinę gynybą ir prabilo apie dvišalius susitarimus su JAV.
Britų požiūris į Prancūziją ir Vokietiją gynybos klausimais – tradiciškai skeptiškas, o raudonosios linijos – jokios ES armijos, jokio ES aljanso.
„Jei JAV traukiasi, tai Rytų Europoje turi pasilikti ilgiausiai“, – paskelbė lenkų komanda ir pridūrė, kad Varšuvai būtų reikalingos JAV suteiktos dvišalės saugumo garantijos.
Žemynas greitai susiskaldytų?
Po pratybų organizatoriams pasirodė įdomu tai, kad visos komandos atmetė hipotetinius Rusijos pasiūlymus išspręsti konfliktą mainais į nuolaidas saugumo klausimais.
Kokias? Pavyzdžiui, pasirašant Europos saugumo sutartį pagal 2008 metais Dmitrijaus Medvedevo paskelbtus pasiūlymus apie „Europą nuo Lisabonos iki Vladivostoko“.
„Tai rodo, kad Rusija nelaikoma patikima saugumo Europoje teikėja, nors kai kurie ekspertai įtarė, kad Vokietija gali norėti kalbėtis su Kremliumi“, – skelbia tyrimo autoriai.
O kaip JAV komanda? Amerikiečiai aiškiai leido suprasti, kad Vašingtonas nebenori subsidijuoti Europos saugumo, ir kėlė begalę papildomų sąlygų – palankumo prekyboje, pozicijų Irano ir Kinijos klausimais priderinimo.
Amerikiečių ekspertai aiškino: „Šalys, kurioms rūpi, ras būdą toliau dominti Jungtines Valstijas. Europa turėtų imtis krizių valdymo žemyne.“ Kitaip tariant, prekybinis, pragmatiškas santykių pobūdis pratybose tapo naująja norma.
Tokio geostrateginio žaidimo iniciatorių išvada – be JAV saugumo garantijų Europos vienybės ir solidarumo principams greitai iškiltų grėsmė, o žemynas galėtų skilti į skirtingas stovyklas.
