Bandymai, kai viešojo sektoriaus darbuotojai, gaudami tą patį atlyginimą, dirbo trumpiau – 35–36 valandas vietoje 40, Islandijoje vyko 2015–2019 metais.
Juos vykdė nacionalinė Islandijos Vyriausybė, Reikjaviko miesto taryba, analizavo „smegenų centras“ „Autonomija“ ir tyrimų organizacija „Tvarios demokratijos asociacija“, pasisakančios už trumpesnę darbo savaitę.
Bandymų duomenimis, jų metu darbuotojų savijauta pakito dramatiškai: trumpesnės darbo valandos paveikė patiriamą streso, perdegimo lygius, sveikatos, darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Bandymuose dalyvavo 2,5 tūkst. žmonių – daugiau kaip 1 proc. dirbančios Islandijos populiacijos dalies. Jų metu darbuotojai turėjo siekti išlaikyti ar padidinti produktyvumą darbe, bet tuo pačiu – pagerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Tyrimo duomenimis, daugumos darbuotojų produktyvumas išliko nepakitęs arba pagerėjo.
Šie rezultatai paskatino Islandijos profesines sąjungas inicijuoti derybas dėl darbo valandų sutrumpinimo dešimtims tūkstančių savo narių visoje šalyje.
„Autonomijos“ ir „Tvarios demokratijos asociacijos“ duomenimis, 86 proc. visų Islandijos darbuotojų dabar dirba trumpiau arba turi galimybę susitrumpinti savo darbo savaitę.
„Autonomijos“ direktoriaus Willo Stronge'o įsitikinimu, bandymai su viešojo sektoriaus darbuotojais „visais atžvilgiais buvo labai sėkmingi“.
„Tai rodo, kad viešasis sektorius yra subrendęs būti trumpesnių darbo savaičių pradininku – ir kitos vyriausybės gali pasimokyti iš to“, – komentavo jis.
Jungtinės Karalystės Salfordo universiteto docentės Daigos Kamerade įsitikinimu, bandymų rezultatus galėjo paveikti ir darbo sąlygos, tai yra, kad jos viešajame sektoriuje gali būti geresnės, nei privačiame.
„Darbo savaitės valandų trumpinimas nuo 40 iki 35 ar 36 yra pirmas žingsnis bandant apskritai trumpinti išdirbtą laiką. Mums reikia daugiau panašių didelio masto tyrimų, kurie tai paskatintų, pavyzdžiui, pažiūrėti, kas būtų dirbant keturias dienas per savaitę, tai yra 32 valandas arba mažiau“, – CNN komentavo mokslininkė.
Mums reikia daugiau panašių didelio masto tyrimų.
Ji pasakojo pati su komanda atlikusi tyrimą, susijusį su trumpesnėmis darbo valandomis. Paaiškėjo, kad dirbdami trumpiau gyventojai jaučiasi laisvesni ir labiau kontroliuojantys savo gyvenimą, kas pagerina ir bendrą savijautą.
Vis daugiau mažų kompanijų leidžia savo darbuotojams dirbti trumpiau, o dabar ir didesnės korporacijos tiria galimą tokio pokyčio naudą.
Po to, kai per COVID-19 pandemiją pasikeitė darbo įpročiai, apie bandymus įsivesti keturių dienų darbo savaitę, nesumažinant atlygio, sausį paskelbė įmonė „Unilever New Zealand“.
„Microsoft“ keturių dienų darbo savaitę Japonijoje išbandė 2019 metais. Pasak jos, darbuotojo produktyvumas, vertinant pagal pardavimus, išaugo beveik 40 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.