Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose nė viena politinė jėga neužsitikrino daugumos parlamente. Po rinkimų konservatyvi Nepriklausomybės partija, centro dešinioji Reformų partija ir liberalios pakraipos partija „Šviesi ateitis“ kelias savaites tarėsi dėl koalicijos suformavimo, bet derybos žlugo.
„Šviesios ateities“ lyderis Ottarras Proppe sakė, kad pirmadienį atnaujintose partijų derybose buvo susitarta dėl daugiausia prieštaravimų kėlusių klausimų, susijusių su žvejyba ir naryste ES.
„Pasiekėme tam tikrą susitarimą dėl idėjų, įskaitant šią“, – sakė politikas visuomeniniam transliuotojui RUV, turėdamas galvoje planus organizuoti referendumą dėl to, ar Islandija turėtų atnaujinti įstrigusį prisijungimo prie Bendrijos procesą.
2008-aisiais žlugus Islandijos finansų sistemai, Reikjavikas po metų pradėjo derybas dėl šalies prisijungimo prie ES, tikėdamasis, kad narystė Bendrijoje užtikrins šalies politinį ir finansinį saugumą.
Tačiau 2013 metais Islandija sustabdė prisijungimo derybas, o 2015-aisiais laišku informavo Europos Komisiją, kad atšaukia prašymą dėl narystės.
Nors dauguma iš 330 tūkst. islandų pasisako prieš narystę Europos Sąjungoje, jie nori, kad šiuo klausimu būtų surengtas referendumas.
Pirmadienį atnaujintos derybos yra antrasis trijų partijų bandymas suformuoti Vyriausybę po spalio 29 dieną vykusių pirmalaikių rinkimų, kuriuos šaliai teko rengti įsiplieskus „Panamos popierių“ skandalui.
„Įveikėme didžiausias kliūtis. Per artimiausias dienas parengsime Vyriausybės programą“, – dienraščiui „Frettabladid“ sakė Reformų partijos lyderis Benediktas Johannessonas.
„Tai neturėtų trukti ilgai, bet mes niekur neskubame“, – pridūrė jis.
Partijų derybos lapkritį žlugo, kai joms nepavyko rasti kompromiso dėl virtinės opių klausimų, įskaitant institucines reformas, žvejybą ir santykius su ES.
