Rinkimų prireikė žlugus susiskaldžiusiai koalicijai, kurioje dirba Nepriklausomybės partija, Kairiųjų-žaliųjų judėjimas ir centro dešinės Pažangos partija.
Ministras pirmininkas Bjarni Benediktssonas (Bjarnis Benediktsonas) sekmadienį paskelbė, kad žlugo Islandijos trijų partijų koalicinė vyriausybė dėl labai skirtingų nuomonių įvairiais klausimais – nuo užsienio politikos iki prieglobsčio prašytojų ir energetikos.
Antradienį vyriausybė pranešė, kad prezidentė Halla Tomasdottir (Hala Toumasdoutir) priėmė B. Benediktssono atsistatydinimą ir nustatė rinkimų datą.
„Prezidentė priėmė atsistatydinimą ir paprašė, kad vyriausybė veiktų kaip laikinoji vyriausybė, kol po lapkričio 30-ąją įvyksiančių parlamento rinkimų bus suformuota nauja vyriausybė“, – pranešė vyriausybė.
Kairiųjų-žaliųjų judėjimas antradienį pareiškė, kad nedalyvaus laikinojoje vyriausybėje, o tai reiškia, kad iki rinkimų valdys dviejų partijų koalicinė vyriausybė.
Islandijoje parlamento rinkimai turėjo įvykti ne vėliau kaip 2025 metų rugsėjį.
Spalio 1 dieną paskelbta bendrovės „Gallup“ apklausa parodė, kad koalicinę vyriausybę palaikė tik 24,6 proc. rinkėjų – tai žemiausias per 30 metų užfiksuotas rezultatas.
Tuo metu socialdemokratai, surinkę 26,1 proc. balsų, aplenkė visas tris partijas kartu sudėjus.
B. Benediktssonas perėmė ministro pirmininko pareigas šį balandį, kai atsistatydino ankstesnė premjerė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir), priklausanti Kairiųjų-žaliųjų judėjimui. Postą ji paliko, kad galėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, bet juos pralaimėjo.